Keturios gyvenimo jėgos (jogos)

rgnarajanasSenaisiais laikais žmonės nebuvo pratę skirstyti gyvenimo dalimis, jie geriau suvokė visumą. Naujaisiais laikais, ypač proto ir jo sąvokų užvaldytam taip vadinamam Vakarų pasauliui, jau reikėjo sąvokas aiškinti kitaip. XIX a. pabaigoje, kai svamis Vivekananda pirmą kartą vyko į Ameriką ir Europą pristatyti jogos, senojo Indijos žemyno dvasinio mokymo, jis sugalvojo išskaidyti bendrinį jogos mokymą į keturis „kelius“, kad klausytojams būtų lengviau suvokti visumą.

Šis paprastas žinojimas gali mums padėti ir šiandien. Tuo pačiu, suvokiant, jog gyvenimo dalys visada persmelkia viena kitą, yra nuolatiniame sąryšyje. Nėra vieno be kito.

Kas yra tie keturi „keliai“? Galima sakyti, tai jėgos kaupimo būdai. O kam ta jėga? Ji skirta suvokimui savęs, amžinosios Esmės, nutiesiant kelius į TAI (kas negali būti įvardinta). O galime ir pabandyti įvardinti – tai keliai į darną, laimę, pilnatvę. Ne tik sau, bet ir tiems, kas aplink mus. Nes, kaip buvo dainuojama vienoje dainoje „nei vienas žmogus nėra atskira sala, gyvename tam, kad bendrautume, todėl sakau tau, drauge, niekad neprarask vilties…“

Pirmasis ir visuotinai prieinamas jogos būdas – karma joga. Tai bet kokia veikla, bet koks vyksmas. Su nedidele sąlyga – esant tinkamam vidiniam ketinimui. Koks tas ketinimas? Paminėsiu tokius žodžius: darna; susivokimas; tarnystė žemei, tėvynei, artimui savo; tikėjimas. Dažniausiai sakoma, jog karma joga yra darbas, tarnystė, nesiekiant sau prisiskirti to darbo vaisių, atlygio. Tačiau neužtenka neimti už darbą piniginio ar kitokio atlygio, kad jis taptų karma joga. Iš tiesų – galima gauti atlygį, galima negauti – svarbiausia yra žmogaus nuoširdumas ir ketinimas. Teisingai atliekant, kiti trys jogos keliai taip pat tampa karma joga.

Tai naujas darbo lygmuo, kai žmogus imasi dirbti ne vien dėl pinigų ar pripažinimo, o dėl aukštesnių ketinimų. Kažkas nori pagelbėti žmonėms, kažkas saugo ir puoselėja gamtą ir t.t. Karma jogas yra laimingas žmogus, nes jis dirba tai, ką iš tiesų nori daryti. Tai suvokus, visai nebūtina kažką keisti. Kiekvienas iš mūsų jau turi kažkokį darbą ar veiklą. Pavyzdžiui, jūs verslininkas. Galvokite pirmiausia ne apie pelną, o apie tai, ką gero atnešite žmonėms. Gal tai jiems reikalingos prekės, gal paslaugos. Pažiūrėkite sąmoningai į savo veiklą: jei tos prekės ar paslaugos yra žalingos žmogui ar gamtai, gal geriau jų atsisakyti?

Pirmiausia – tarnystė, jau paskui agnos (energijos) mainai. Žmonės būtinai jums atsilygins už suteiktas paslaugas ar darbą. Kai jie bus dėkingi, jūsų verslas klestės ir augs. Jie jaus, kad galvojate apie juos, kad jie jums rūpi pirmiausia, o ne vien pelnai ir pinigai. Tuomet ir pinigai plauks su džiaugsmu.

Taip karma joga galime pamatyti visur: visoje kasdienėje veikloje. Jei žengsite nors kelis nedidelius žingsnelius tuo keliu, pamatysite, kaip sparčiai jūsų gyvenimas ims keistis. Šia prasme, kiekvienas žmogus gali būti karma jogu, net jei apie tai nežino protiškai. Tai iš tiesų visaapimanti joga, sustiprinanti gyvenimo darną kuriančias galias.

Būkite sąžiningi patys su savimi: ar mano darbas prisideda prie bendrojo gėrio kūrimo; ar puoselėju gamtą; ar padedu žmonėms?

Antrasis jogos kelias – bhakti, arba atsidavimo joga. Tai yra tikėjimo ir vilties, teigiamo mastymo kelias. Dažniausiai kalbama apie tai, ką vakaruose įprasta vadinti žodžiu „religija“. Ne vien tai. Bhakti – tai nuoširdaus požiūrio į pasaulį, meilės (tame tarpe ir meilės be priežasties) savo širdyje auginimo kelias. Sujungus su karma joga (kitaip turbūt ir neišeitų) – tai nuostabi kuriančioji meilės galia. Kuo jiems tikėti, žmonės tesprendžia patys. Visi patiriame gyvenimo sunkumų, pakilimų ir nuosmukių. Išlaikyti teigiamą nusistatymą, pasiruošimą ramiai priimti negandas, jas nugalint su džiaugsmu ir meile pasauliui – to moko bhakti jogos kelias. Šis kelias taip pat prieinamas kiekvienam, ir kiekvienas iš mūsų, daugiau ar mažiau yra bhakti jogas, žino jis šią savoką ar jos nežino. Gerai atlikta Bhakti joga – tai karma joga taip pat. Bhakti yra bet kokia veikla, jei ji paskiriama dieviškumui, dvasiniam visumos tobulėjimui per atskirą žmogų. Bhakti apeiga gali būti kiekvienas veiksmas – ne tik darbas, kiekvienas rankos judesys, tačiau ir žmogaus kvėpavimas, valgymas…

Trečiasis kelias – radža arba karališkos jogos kelias. Tai yra įvairių pratybų visuma, kurių valdovas – meditavimas. Šiuos būdus jau reikia atlikti, tai ta joga, kurią pažįstame visi. Iš pratybų, ar iš nuogirdų. Pamažu įvaldome savo kvėpavimą, geriname lankstumą, raminame protą, būname tyloje, klausome tylos. Dabar tiek daug įvairiausių būdų. Ką bedarytume, atliekame tai su atsidavimu ir tikėjimu, bhakti jogos keliu. Atliekame tai ne vien tik sau, juk esame visumos dalis. Pasikeičiame mes, keičiasi ir pasaulis. Vidinės pertvarkos yra išorės pertvarkų laidas. Nori pakeisti pasaulį – pradėk nuo savęs. Tai tikriausia karma joga, dalinimasis, kurio negali nebūti. Rimstant protui ir jausmams, ima skleistis gilesni dalykai – meilė be priežasties (bhakti joga), noras padėti sau ir pasauliui per veiklą (karma joga) ir stebėtojo išmintis (džnana joga).

Todėl ketvirtasis kelias – tai žinojimo kelias arba džnana joga. Jis išauga iš tikėjimo, bhakti, iš vidinės tylos, pasiektos per meditavimą, iš įvairios veiklos, per ją apvalius ir nuraminus protą ir jausmus, apsivalius visais lygmenimis. Tai džnanio arba žiniuonio kelias. Ką žiniuonis Žino? Kas jis yra, ir kas nėra. Kas amžina ir kas laikina. Kas tikra ir kas netikra. Žiniuonis savimi neša išmintį, apjungęs visus jogos kelius ir tapęs jais. Yra tik vienas kelias, kaip balta šviesa. Eidama per žmogaus protą, ji išsiskleidžia į keturias dalis. Žinuonio esybėje ji vėl susilieja į dieviškąjį Vienį. Visumą, kuri niekada nesibaigia, nes neturėjo pradžios. Žinuonis yra ir Stebėtojas ir tai, kas stebima. Jis yra tyla pilnatvėje. Save suvokęs žiniuonis yra ir bhakti jogas ir karma jogas.

Šri Aurbindo sakė, jog visas gyvenimas yra joga. Bent jau, gali ja tapti. Joga – dieviškoji jungtis su šaltiniu, didžioji paskata. Kiekvienas mūsų veiksmas gali tapti laipteliu į susivokimą. Ne vien meditavimai ar kokios sudėtingos pratybos. Kiekvienas darbas, kiekvienas įkvėpimas ir iškvėpimas.

Šios keturios gyvenimo jėgos (jogos) susijungusios žmogui suteikia sparnus dvasiniam skrydžiui. Šio skrydžio palydovai – tylusis džiaugsmas, meilė be priežasties, Budrus Stebėtojas ir Laisvė Būti.

Juk tai puikus skrydis? Skrendam…

RG Narajanas

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

coca yoga

Svamis Dėvdat, mūsų sutiktas Himalajuose Badrinate.