Iš dvasinių užrašų: Klausimai Mokytojui

 

- Mokytojau, kaip surėdytas šis mūsų gyvenimas?

 - Nėra jokio gyvenimo, sūnau mano, nėra…  Šis sąmonės taškas arba santalka, kuriuo esi tu, nėra joks „gyvenimas“. Yra sąmonė Tat Tvam Asi. Tai tu esi. TAI ir yra gyvenimo esmė, jo kvintesencija, pradžia ir pabaiga, Alfa ir Omega. Daugiau nieko nėra ir nereikia.

Visa kita kinta, mainosi, yra sukurta džiaugsmui ir liūdesiui. Pasimėgavimui ir atmetimui. Kam tau visa tai? Nori pavadinti tai gyvenimu? Vadink kaip nori. Amžinas atsikartojimas, besikeičiantys ciklai. Proto aikštelės tobulėjimui. Tai ne tavo gyvenimas. Tu čia esi ir tavęs čia nėra. Štai tokia paprasta išmintis. Tu žinai, ką tai reiškia.

 Tai, kas lieka atmetus viską – tai, ko negalima atmesti. Štai ir visas Gyvenimas.

 Apsivalyk, sūnau, Suvok per save. Tada neliks klausimų. Tat Tvam Asi. Tai Tu Esi. Ir tik TAI. Daugiau nieko čia nėra.

  - Kam reikalingas tobulėjimas? Juk mes galėjome gimti tobuli?

 - Mes ir esame tobuli, tik to nežinome.  Buvo neišvengiamybė nukristi čia (į materiją visais lygmenimis-rg). Susidarė tokia situacija. Toks žaidimas – kilti į viršų. Net ne žaidimas. Sąmonė kitaip negali realizuotis. Ne tik čia, bet ir visur, visuose lygmenyse. Jų tūkstančiai. Ši Visata plečiasi, tačiau ir tai iliuzija. Vyksta procesai tam tikrų koordinačių sistemų atžvilgiu. Kaip apibūdinti sąmonės kritimą? Per EPB (J.Blavatskaja- rg) bandžiau, bet žodžiai neimlūs. Tai nei prizas, nei nelaimė. Nes visa AŠ ESU. Ir Džiaugiuosi ir Kenčiu. Ir asmeniškai ir neasmeniškai. Visa – tai Aš. Kad pasakyti – Visa tai Aš – reikėjo nukristi žemyn. Kad atsirastų pirminė mintis-idėja. Tai Logos‘as.

 Kai buvo tyla – nieko nebuvo, net suvokimo Aš Esu. Paskui įvyko pirmas judesys ir jis buvo neišvengiamas. Kodėl? Ten dar nebuvo jokių ”kodėl“. Nebuvo, kas paklausia. Kai atsirado Išvara – atsirado Aš Esu Esatis. Pagaliau dvasia pavirto į materiją. Susikūrė matomi ir nematomi jums pasauliai. Mineralai ir kita, paskui augmenija, gyvūnai ir pagaliau žmonės. Tai augimas, Atgaja (dvasinė evoliucija).

Viskas neišvengiama. Galima sakyti, džiaugsminga. Ir nieko asmeniško! Tiesiog vyksmas. Taip ir priimk. Viską. Jei nebūtų kritimo, būtų tik Brahmanas – amžina netrikdoma pusiausvyra. Begalybė, kuri tokia nėra. Nėra su kuo lygint. Kaip begalybė gali žinoti, kad tokia yra? Tai sąvokos „už proto“. Protas atsirado vėliau, kaip instrumentas kilimui … lyg liftas į dangų.

 Kodėl pusiausvyra buvo sutrikdyta? Tokia buvo Valia! Tai vyksta cikliškai. Bet vis kitaip. Viskas baigiasi pralaya.

 - O kas bus toliau?

 - Pabaiga dar toli. Viskas tęsiasi. Milijardai metų šiame pasaulyje jau praėjo ir dar praeis. Minėjau apie laiko ribas. Pas mus to nėra, tiksliau, jis (laikas-rg) ne toks. Mes jį sukuriame savo sąmonėje. Ar galima kitaip? Šiek tiek galima. Šiek tiek kitaip (kalba apie visuotinį vyksmą-rg). Bet dėsnis nepermaldaujamas. Ir nėra reikalo kažką keisti. Viskas tobula. Tobulas vyksmas. Kuriam mes suteikiame spalvas. Savo tariamomis klaidomis ir sprendimais išryškiname būtį. Nuotaikingas žaidimas.

 Yra vietų, kur galima pailsėti. Bet ilsintis Atgaja (dvasinė evoliucija) nevyksta. Tik darbuose. Suvoktuose ir nelabai suvoktuose. Kartais mes prisiimame (pareigą, darbą-rg) suvokti už jus. Bet tik kartais, esant aplinkybėms.

 Didysis Sprogimas, kaip jūs jį vadinate, gimė iš taško, arba begalybės. Atsirado užbaigtumas. Erdvėlaikis. Kaip kitaip pamatytume saulės šviesą. Ar ne gražiai, tobulai atlikta? Tiek tereikia žinoti. Džiaukis Buvimu.

 Visa kita bus pridėta. Tai nepriklauso nuo Valios. Taip veikia Dėsnis, kuris ir yra Valia pats. Objektyviai – subjektyvi Valia. Tokia programa, pagal jūsų programistus (kalbant-rg). Gyvenanti programa. Ir tu programa. Bet sąmonės santalka – dar kažkas daugiau. Tai Dievo Kibirkštis, tapusi kūnu ir dvasia.

 Klausimas „kodėl?“ nužudo suvokimą. Išmesk „kodėl“ į šiukšlyną. Buvimas nėra „kodėl“. Jis tiesiog yra, kaip tylus džiaugsmas. Jokių „kodėl“. Nėra kam užduoti, nėra kam atsakyti. Taip buvo pradžioje ir į tai visa sugrįš vėliau.

 Prajausti tai, reiškia būti laimingam čia ir dabar. Ir tik tada galima efektyviai atlikti savo darbus, savo kuklią paskirtį šioje žemėje.

 Tebūnie OM visada.

 

- Tarp mūsų ir Šventųjų žmonių ištisa praraja?

- Jie Indijos ir visos Žemės Šventieji, yra šios žemės druska, nuostabūs mūsų pagalbininkai. Jie palaiko visos žmonijos Atgąją (dvasinę evoliuciją). Dirbdami kartu su mumis, kiekvienas atlieka tik jam žinomus ir suprantamus uždavinius. Jeigu jie išnyktų, tai būtų signalas Pasaulio Dvasiai, kad šis žmonijos evoliucijos etapas baigėsi, viskas būtų sunaikinta ir prasidėtų iš naujo, jau nauja kokybe.

O jūs, mano vaikai, galite, galite kitaip. Dirbkite, dirbkite, dirbkite. Mokytojų ranka ir saugantis skydas su jumis. Atlikite savo pareigą šioje Žemėje sąmonėdami.

Gangotris, Himalaja, Indija. 2011.09.30.

 

- Kodėl taip sunku Jus išgirsti net tiems, kurie mano, kad girdi?

- Mūsų dėmesio reikia nusipelnyti, sūnau, sąmoningu gyvenimu ir savistabos praktika keičiant charakterį, keliant virpesius (sielos vibracijas-rg) aukštyn. Transformuojant, pakeičiant žmogų-gyvūną į žmogų-dievą.

Kiekvienas gauna tiek, kiek leidžia jo sąmoningumas bei karma. Juk sakome: gera karma arba negera (bloga) karma. Tai tik sąlyginiai pavadinimai, tačiau sąmonėjimo procesas yra viskas, dėl ko atėjote į šį pasaulį. Tai buvo Mokytojų žodis. Om.

Utarkašis – Rišikešas, Indija. 2011 10 03

P.S. (Klausimo ištakos). Kaip sunku išgirsti Mokytojų Žodį, net girdint…

Gomukh slėnis, Himalajai, Indija. 2011 10 02

 

- Ar išliks baltoji rasė?

- Išliks, tik bus priversta transformuotis, kad pakeisti savo gyvenimą labiau prigimtine vaga ir išmokti neprimetinėti savo gyvenimo būdo kitiems, kitoms rasėms ir kultūroms. Globalizacija, kurią jūs taip vadinate, nereiškia unifikacijos ir suvienodėjimo. O tai reiškia mūsų planetos trapumo suvokimą, Bendrosios Sąmonės suvokimą. Už skvarmų (formų) slypinčio Vienio pamatymas yra dvasinė globalizacija. Vergovės ir taip vadinamo „vakarietiško“ gyvenimo būdo primetimas per paikinančius „saldainiukus“ – pop kultūrą ir visas antikultūras, – yra Savosios Sąvasties, žmonių savasties, naikinimas.

Dievui visi žmonės lygūs, visus jis myli vienodai. Jei kažkokia žmonių grupė, tauta ar rasė nebeatitinka dieviškojo plano (savo darbais), nebevykdo dieviškų įstatymų (priesakų), ji merdi ir nyksta. Vienas rases keičia kitos, kaip raštuose pasakyta. Todėl transformacija, pasikeitimai yra neišvengiami.

Išgirsti bendrosios Pasaulio Dvasios šaukinius dera. Ši Dvasia, Didžioji Dvasia, – Motina, gyva kiekviename žmoguje. Todėl ir sakoma, kad reikia mokytis „girdėti save“, taip susipažįstant su savo Aukštesniuoju Aš, savuoju sielos vadovu ir Gyvenimo Mokytoju. Kai ryšys ima užsimegzti, keičiasi viskas: nuostatos, prioritetai, pasaulėžiūra. Žmogus tampa atidesnis kitam žmogui ir Motinai Gamtai. Neturite išeities – tie, kurie nesikeičia, pražūva pasaulinės transformacijos ugnyje. Tie, kurie apčiuopia, suranda kelią Namo, tampa Dievo vaikais.*

 

- O kiti žmonės nėra Dievo vaikai?

- Yra visi, tik ne visi tai žino. Žmonija miega ir sapnuoja sapnus, kad jie yra mirtingieji, tik kūnas ir kraujas. Žadiname juos, kad pabustų ir prisimintų, kas tokie yra iš tiesų. Kad suvoktų savo tikrąją prigimtį ir realizuotų, įgyvendintų jiems priklausančias prigimtines teises – grįžti į Tėvų namus ir sėsti su jais prie vieno stalo. Tokia yra ši paprasta tiesa.

 

- Ar bus 2012 metų tragedija – pabaiga?

- Jokios pabaigos. Transformacija, pasikeitimai jau vyksta. Ne tam žmonija per tūkstantmečius gyveno ir kūrė, kad staiga išnyktų. Išorės pasikeitimai neturi bauginti dvasios ieškotojų, nes Pasaulio Dvasia nemari. Amžinoji Dvasia gyva kiekviename žmoguje. Tai jo „dieviškumo genas“ – būsimojo išsilaisvinimo planas. Šį „dieviškumo geną“ reikia pažadinti, įdarbinti, kad po nakties išauštų diena. Saulė, fizinė saulė, kyla visiems. Tačiau dvasinis saulėtekis ateina tuomet, kai čela, mokinys, yra pasiruošęs: laikosi dieviškųjų įstatymų – taisyklių ir yra apsivalęs nuo apsunkinančių karmų, jausmų ir proto nešvarumų. Ši nešvara neleidžia pamatyti saulėtekio. Todėl ir tenka gyventi tamsoje. Dabar atsiranda galimybė atbusti kuo daugiau žmonių. Tokia yra dabarties, dabartinio laikotarpio pamoka.

Gaidys jau gieda – buskite, vaikeliai. Om Ram.

2012 03 05 Ramana Maharshi ašramas, Arunachala, Indija.

 

 Užrašė: R.G.Narajanas

* „Visiems, kurie Jį priėmė, Jis (Mokytojas – rg) davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo vardą, kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę“. (Jono 1:12,13)

Tai ir yra pažadinimas, savosios prigimties prisiminimas per Vardą Šventą. Tokią Malonę suteikia Mokytojo sąmonė – Kristaus sąmonė.

„Mokytojas yra vienas – Pasaulio Siela“ (J.P.Blavatskaja).

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

OLYMPUS DIGITAL CAMERA