Motina: Gamtos dėsniai ir Dieviška Malonė

Mokytis yra gerai, tapti yra dar geriau.

Nereikia savęs kankinti dėl smulkių atsitikimų: visa tai smulkmenos; patys iš savęs jie nesvarbūs ir jų paskirtis – parodyti mums, kur dar mūsų prigimtyje slepiasi nesąmoningumas, kad mes galėtume jį apšviesti.

Žinoti, kaip šypsotis visomis gyvenimo aplinkybėmis, yra greičiausias kelias į Dieviškąją išmintį.

Pirmoji būtinybė kiekvienam iš mūsų yra savo paties transformacija, ir geriausias būdas padėti pasauliui yra realizuoti Dieviškumą savyje.

Gamtos dėsniai ir Dieviška Malonė

Aš, ko gero, galėčiau pridėti keletą praktinių pastabų… apie taip vadinamus gamtos dėsnius, apie priežastis ir pasekmes, pasekmių… „neišvengiamumą“ materialinėje plotmėje ir pirmiausia, apie tai, kaip tai pasireiškia sveikatos atžvilgiu, pavyzdžiui, apie tai, kad jei nesilaikyti kai kurių atsargumo priemonių, jei nevalgyti kaip pridera, nevykdyti tam tikrų taisyklių, tuomet pasekmės yra neišvengiamos.

Viskas teisingai. Tačiau, jei pažiūrėti į tai šviesoje to, apie ką aš ką tik kalbėjau, o būtent, kad Visatoje nėra dviejų vienodų derinių, tai kaip gi galima nustatyti dėsnius ir kame yra šių dėsnių absoliuti tiesa? … Ji neegzistuoja.

Jei mes laikysimės logikos, žinoma, logikos aukštesnės, tokiu būdu, jei Visatoje nebūna dviejų vienodų pasireiškimų, vienodų derinių, vienodų kombinacijų, kaip kažkas gali pasikartoti? Mums gali atrodyti, kad kažkas kartojasi, tačiau tikrovėje yra ne taip. Ir jei šiuo pagrindu nustatyti tvirtus dėsnius – jūs ne tik kad izoliuojate save nuo matomų paviršinių dėsnių, nes pats protas kuria daugybę dėsnių ir atrodo, kad reiškinių matomoji dalis paslaugiai jiems paklūsta, tačiau tai tik regimybė, – tačiau bet kuriuo atveju jūs tuo pačiu izoliuojate save nuo kūrybinės Dvasios Jėgos, nuo tikrosios Dieviškosios Malonės Jėgos, juk jeigu savo veržimųsi, savo požiūriu jūs papildomai įnešate į esamus derinius naują, aukščiausią elementą – tai, ką mes šiandien vadiname supramentaliniu elementu, – jūs galite akimirksniu pakeisti jų prigimtį ir tuomet visi tie taip vadinami neišvengiami ir nepakeičiami dėsniai tampa absurdu.

Tai yra jūs patys savo įsivaizdavimais, savo požiūriu, savo taip vadinamų „principų“ pripažinimu – jūs patys užtrenkiate duris galimam stebuklui (nors šie stebuklai daugiau jums nebėra stebuklais, kai jūs žinote, kaip jie vyksta, tačiau išorinei sąmonei jie, be abejonės, rodosi stebuklais). Tai yra, kai jūs sakote sau, remdamiesi logika, kuri atrodo visiškai pagrįsta: „jei aš padarysiu tai ar tai, būtinai įvyks taip ir taip“, arba: „jeigu aš nepadarysiu kažko, būtinai atsitiks tai ir tai“, – jūs PATYS uždarote šias duris – jūs tarsi atsitveriate geležine siena nuo laisvo, niekieno neapriboto Dieviškosios Malonės veikimo.

Daug geriau būtų įsivaizduoti, kad Aukščiausioji sąmonė, valdanti visuotinį Pasireiškimą, savo esme yra laisva ir niekieno nesuvaržyta savo fantazijos skrydyje, vykdo Visatos žaidimą pagal savo pasirinkimą ir nukreipia įvykių seką ne pagal logiką, kuri yra suvokiama žmogiškuoju mąstymu, tačiau pagal kitą logiką, nenuspėjamumo logiką!

Tuomet jūs pamatytumėte, kad nėra ribų galimumui, stebuklingam nenuspėjamumui, – tuomet jūs galėtumėte sulaukti pačių nuostabiausių, pačių puikiausių dovanų iš šios visa galinčios laisvosios Valios, amžinai žaidžiančios visais įmanomais elementais ir nuolat kuriančios pasaulį iš naujo – taigi, iš logiškumo požiūrio jis neturi nieko bendro su tuo, kas buvo prieš tai.

Ar jums neatrodo, kad tai būtų puiku? Mes jau sotūs tuo pasauliu, kuris yra! Kodėl gi neleisti jam tapti, pagaliau, tokiu, kokiu mes jį norime matyti?

Tad nekurkite gi kliūčių kelyje jūsų laukiančioms beribėms galimybėms.

Galima pasiekti būseną, kai jūs suvoksite, kad įvairių įvykių, aplinkybių, situacijų poveikis jūsų sąmonei – įvairių įmanomų gyvenimo peripetijų, beveik visiškai apsprendžia jūsų požiūris į jas. Ateina akimirka, kai žmogus tampa pakankamai sąmoningas, kad suprastų, jog reiškiniai patys savaime tikrovėje nei geri, nei blogi – jie tokie tik santykyje su mumis, ir jų poveikis mums visiškai priklauso nuo to, kaip mes į tai žiūrime…

Ir tuomet prieš jus atsiveria nauji horizontai… tampa aišku, kad nėra nieko neįmanomo. Mes PATYS nustatome sau apribojimus. Mes nuolat sakome: „tai įmanoma, o tai neįmanoma; šitą galima pasiekti, o šito negalima“ ir t.t. mes patys darome save savo apribojimų vergais, belaisviais belangėje savo pačių netoliaregiškų ir neišmanių įsivaizdavimų apie pasaulį, kurie neturi nieko bendra su tikraisiais gyvenimo dėsniais.

Gyvenimo dėsniai absoliučiai neatitinka jūsų įsivaizdavimų apie juos, kaip ir įsivaizdavimų net pačių intelektualiausių žmonių. Šie dėsniai – kažkas visiškai skirtingo. Padarykite nors vieną žingsnį, nors pirmą žingsnį šiame kelyje, ir jūs imsite juos pažinti.

Statinės būties požiūriu visa jau yra, visa būna ten absoliučioje ir amžinoje nekintančioje būsenoje, tačiau materialiame pasaulyje visa tai, suprantama, vyksta tam tikra seka, vienas įvykis paskui kitą. Juk statinėje būsenoje visa gali būti vienu metu, o pasireiškimo lygmenyje visa atsiskleidžia laiko tėkmėje, tai yra vienas įvykis paskui kitą. Ir taip, kokiu būdu įvyksta tas pasireiškimas?

Ten, viršuje, absoliučios laisvės sfera… tai kas gi gali pasakyti, kad pakankamai nuoširdus veržimasis, pakankamai įtaigi malda nėra pajėgi pakeisti šią reiškinių pasireiškimo kryptį? O tai reiškia, kad nėra nieko neįmanomo.

Tai yra visa, ko reikia, tai pakankamas veržimasis ir pakankamai intensyvi malda. Tačiau ir tai, ir kita duota žmogui, įdėta į jo prigimtį. Tai vienos iš tų nuostabių dovanų, kuriomis žmogų apdovanojo Dieviškoji Malonė. Tik štai žmonės paprastai nemoka jomis pasinaudoti…

Tai štai, jei jūsų veržimasis pakankamai nuoširdus arba jūsų malda pakankamai intensyvi, jūs galite prišaukti į save iš aukščiau kažką tokio, kas gali pakeisti visa, absoliučiai viską… Tuo metu įvyksta aukštesnio būties lygmens jėgos įsiveržimas, aukštesnės sąmonės jėgos nulėmimas žemesniame lygmenyje, ir rezultate ši daugiau ar mažiau nesąmoninga mechanistinė nulemtis pakeičiama labiau aukštesnio lygmens nulemtimi…

 

Motina. Iš pokalbių su mokiniais.

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

 www.yogi.lt

Lotosai Aurovilyje, Pietų Indija.

R.G.Narajano nuotr.

Parašykite komentarą