Nirvani: Dvasinės eilės – Nušvitimai (dar papildyta)

Akimirkoj tylos gamta nuščiūva,       renata_medis-2

Ir jaučia AŠ ESU buvimą.

Kada buvimas

tik yra tai,

KAS YRA.

Pasirodo ir tu ESI.

Visi mes ESAM VIENA.

___________________

Satori

Gamtos virsmo taške,

Reikia jam pasiruošt.

Kai Saulėgrįža čia,

Žemė laukia aukos.

Paprastai čia einu,

Įsiklausius ritmuos,

Pirma reik nusipraust,

Švariai kūną paruošt.

Ir pirtelė čia pat,

Atgaivina mintis,

Pliūkšteliu vandenin,

Ir paskęstu laike.

Saulė leidžias ramiai,

Ir tokia tyluma.

Tęsias jos spinduliai,

Eina kiaurai mane.

Vandenų apsupta,

Lyg beorėj erdvėj,

Kūnas lengvas, guvus,

Ir jo tartum nebėr.

Liko tik visuma,

Lyg beribiam sraute,

Aš esu ir plaukiu,

Dievo sąmonės jūroj.

Pamažu sugrįžtu,

Saulė jau po laidos,

Lyg didesnė jaučiuos,

Ir dalis visumos.

Pasiruošus esu,

Žengt artyn prie ribos.

Ir žinau, kur bebūčiau,

Esu savo namuos.

————————————————-

Ketinimo galia

Ugnies auką ruošiam, skiname gėles,

Dedam ant padėklo dovanas šventas.

Kaip pašėlę lyja, kaip aukot aukas?

Kaip užkurti laužą, žemė štai šlapia!

Gal kiek sunerimęs tikrint vis eini,

Gal pasimatys kur pragiedra šviesi.

Atsargiai priėjus, klusteliu švelniai,

-Kaip pasiruošimas, gal padėti reik?

Ir akis pakėlęs aiškiai pasakei:

- Reikia – kad nustotų lyt.

Šypsenai pagavus, atsakiau:

- Gerai.

Ir laukan išėjus, taip kalbėt ėmiau:

- Vėjau, brolužėli,

Debesis nupūsk,

Saule, Saulužėle,

Giedrą mums atsiųsk.

Ir Dangau Tėveli,

Lietų sustabdyk,

Kol aukosim Auką,

Žeme, mus priimk…

Tai sakyt turėjau visiškai tyrai,

Lyg kasas supynus, nuotaka baltai.

Būriui susirinkus, jau turėjom eit,

Reikia taip parodyt, kad ketinam veikt.

Ir pakilo vėjas, pūstelė stipriai,

Vėl akis pakėlęs, ženklą supratai.

Ir visi išėjom, pievom nulytom,

O priėjus vietą nustojo lietus.

Kūrėm Šventą Ugnį, Tyrą žodį tarėm,

Ir nulieję auką rankai ranką davėm.

-Motina, Tėveli, Sese ir Broluži,

Esam mes kaip vienas, ir visi taip būsim.

……

Kartais viskas einas,

Vartai patys verias,

Kartais reikia rankos,

Kuri keliu veda.

Kartais reikia ryžto,

Kad įveiktum kelią,

Ir Dievams parodyt,

Kad turi tu valią.

Tėvas tai pamatęs,

Veda savo vaiką,

Motina pasaugo,

Ir eini sau sveikas.

2012 06 22 Žuvyčiai

————————–

Tai, kas turi ateiti,

beveik jau forma matai,

jauti kvapą,

rodos, paliesti gali.

Tai jėga, kuri kuria pasaulį,

Tai mintis, kuri

išlaiko tai, kaip tikra,

Tai tikėjimas, kad

viskas – Jo valioj.

—————–

Pakilk su saulės

spinduliu anksti,

Kuris lyg kardas

perskrodžia tamsybes,

Ir spindulys po spindulio

ištraukia pats save i viršų.

Ištarę Šviesai Taip! -

Išlikime sraute,

Pasveikinkim pasaulį ŠVIESOJE.

***

Renata Nirvani

————————

Daugiau Nirvani eilių:

***

renata_eiles-2

***


SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Šventieji medžiai Nagare, Kullu slėnis, Indija.

Renatos nuotr.