Ošo apie Stebėtojo tapsmą

osho-quotes Jei galvosite įprastu būdu, jei žmonių rūpesčius priimsite labai rimtai, vieną kartą imsit manyti, kad pats žmogus yra gyva bėda. Ir tai bus žingsnis klaidinga kryptimi. Rytai žiūri kita kryptimi: pirmiausia, kad jokie rūpesčiai (užsienietiškai problemos – rg) nėra rimti. Tą akimirką, kai jūs pasakote, kad jokie rūpesčiai nėra rimti, 99 nuošimčiai jų numiršta. Jūsų požiūris keičiasi iš esmės. Rytų požiūris teigia – rūpesčiai yra čia, nes jūs tapatinatės su jais. Ir tai yra visų „problemų“ sprendimo raktas.

Visi Rytų pasaulio pažinimo būdai gali būti sutalpinti į vieną žodį – Stebėtojas. Ir visi Vakarų pasaulio pažinimo būdai gali būti sutalpinti į vieną žodį – Tyrimai (užsienietiškai analizė- rg). Tirdami jūs einate ratais vėl ir vėl. Stebėdami, liudydami jūs tiesiog išeinate iš to rato.

Tyrimas visada yra dalinis, todėl jis tikrovėje niekada niekam nepadeda. Ir negali padėti. Jis padeda tik šiek tiek pakeisti šią jūsų tikrovę. Tik tiek. Padeda šiek tiek daugiau suvokti savo rūpesčių kilmę. Ir šis nedidelis protinis supratimas padeda jums kiek geriau prisiderinti prie visuomenės, pasiliekant ta pačia asmenybe.

Stebėjimas yra Atgaja (užsienietiškai revoliucija – rg). Tai yra esminis persikeitimas – nuo pat šaknų!

Tai sukuria visiškai naują žmogų, nes jūsų sąmonė išsiveržia iš sąlygotumų. Tos sąlygos pasilieka kūne ir prote, tačiau sąmonė išlieka neapribota. Ji yra švari, ji yra nuolat tyra. Ji yra skaisti. Ir šis skaistumas negali būti pažeistas.

Rytų požiūris – tai tapsmas atidžiu šiai tyros sąmonės būsenai, šiam skaistumui ir nekaltumui. Mūsų dėmesys nukreiptas į patį dangų, o Vakarų dėmesys – į debesis danguje. Debesys turi savo pradžią – kad suvoktum, iš kur jie atsiranda, turi keliauti į vandenyną, sekti saulės spindulius ir vandens išgarinimą bei debesų susikūrimą. Tuomet iškrenta lietus… ir ratas sukasi vėl ir vėl. Kurioje to rato dalyje jūs ruošiatės pasišalinti iš jo? Vienas dalykas veda prie kito ir jūs vėl atsidursite tame rate.

Dangus neturi pradžios. Dangus yra nesukurtas. Jis turėjo jau būti tada, kai visa kita atsirado. Dangus visada yra čia. Rytų žvilgsniu, jūs turite nukreipti dėmesį į dangų. Vakarų požiūris paverčia jus vis labiau ir labiau prisirišusiais prie debesų, tai padeda jums truputį, tačiau nepadeda aptikti jūsų giluminės šerdies. Perimetre – taip, jūs tampate truputį labiau sąmoningi tam, kas vyksta tame perimetre, tačiau nesuvokiate savo Ašies. Ir šis perimetras yra viesulas. Jūs turite atrasti to viesulo ašį. Ir tai atsitinka tik per stebėjimą.

Ši savižvalga nekeičia jūsų kasdienio gyvenimo sąlygų. Ji nepakeičia jūsų raumenų būsenos ir jūsų protas toliau veikia su visais jo sąlygotumais – tačiau dabar, jeigu jūs trokštate rūpesčių, galite įeiti į savo kūną ir protą, gauti savo bėdą ir ja pasidžiaugti. Jeigu nenorite jos, galite likti išorėje. Tie rūpesčiai liks kaip įspaudai jūsų kūno ir proto austuvoje, tačiau jūs patys liksite nuošaliai ir toliau nuo jų.

Ateities žmonės turės pasirinkti, ar jie eis tyrinėjimų keliu, ar pakeis šį kelią stebėjimo/liudijimo keliu. Aš naudoju abu būdus. Panaudoju tyrinėjimų būdą padėti tiems dvasiniams ieškotojams, kurie atvyko iš Vakarų.

Šiame pasaulyje nėra nieko besąlygiško… išskyrus Stebėjimą. Bjaurastis nėra besąlygiška ir grožis toks nėra. Laimė nėra besąlygiška, nelaimė nėra besąlygiška. Tik Stebėjimas, tik Liudijimas. Ir kai jūs stebite, jūs nesijaučiate nei bjaurus, nei gražus, nei laimingas, nei nelaimingas – jūs tiesiog esate stebėtojas, liudytojas.

Visas mano darbas yra pabudinti jumyse stebėtoją. Jūs norite, kad viskas būtų ir atrodytų gražu – bet jūs nenorite būti stebėtojais. Jūs norite daugiau malonių patyrimų. Štai kodėl jūs nuolat siekiate nusiraminimo ir paguodos. Žmonės pas mane ateina ne tam, kad jiems padėčiau iš tiesų, tačiau jie ateina paguodos, kad jiems paplekšnočiau per nugarą. Jiems sakau, kad viskas vyksta gerai, tada jie jaučiasi gerai. Bet kiek ilgai tai padės? Teks visa tai nusimesti, anksčiau ar vėliau. Ir vėl jie ateina ir vėl nori, kad paglostyčiau jiems galvą. Tačiau tai jums nepadės. Jums reikia esminio persikeitimo. Nes tie paplekšnojimai sukuria prisirišimą prie manęs, o aš čia ne tam, kad jūs prie manęs prisirištumėte – jūs turite būti laisvi, jūs turite būti savo esatyje, savarankiški.

Ir niekada nėra per vėlu! Ir vėl jūs galite įsinerti į savo seną odą, jūs vėl galite pradėti tapatintis su ja. Ir jei būtų iš tiesų per vėlu, jūs jau neužduotumėte šito klausimo. Ir pagaliau jūs pajaučiate, kad nebėra galimybės eiti atgal. Tai jums taps akivaizdu. Tai bus jūsų pačių žinojimas, jūsų patirtis. Tam jums nereikės mano išduoto pažymėjimo, mano sertifikato. Jau vien todėl, kad jums dar reikia tos mano pažymos, tai rodo, jog ši patirtis dar nėra atsitikusi – jūs banguojate.

Ir visai nesmerkiu jūsų dėl šio jūsų bangavimo, žmonės kartais banguoja. Niekada to nesmerkite. Priimkite tai. Nebandykite sukurti netikrą „nebangavimą“, tai niekur jūsų nenuves. Tegu būna kaip yra dabar. Priimkite tai, kaip yra dabar, tačiau būkite vis labiau ir labiau pastabūs, stebėkite ir stebėkite – vėl ir vėl. Tik šiame stebėjime jūs esate saugūs. Tik šiame stebėjime jūs tapsite vis labiau ir labiau džiaugsmingi, be to nuolatinio pasikartojimo. Tik per šį stebėjimą jūs nustosite banguoti. Tik per šį stebėjimą jūs nukeliausite į savo būties ašį – kur nėra mirties, kur gyvenimas trykšta gausoje.

Nieko nereikia daryti. Jums reikia tik stebėti tai, kas yra aplink jus. Kaip vėl ir vėl atliekate savo savininko-ego kelionę. Veikdamas, savininkas-ego jaučiasi gerai – visada yra ką nuveikti. Darymas yra ego duona, ji stiprina šį savininką. Ne-daryme, ego krinta kniūpsčias ant grindų. Jis miršta. Jis nebėra maitinamas.

Todėl tiesiog būkite ne-veikėjais. Nieko nedarykite. Tiesiog būkite. Pasakysiu dar kitaip: jei būsite buvimo būsenoje, Deivas ateis pas jus. Žmogus pats negali Jo rasti. Tai Jis suranda žmogų. Tik būkite tylioje erdvėje, nieko nedarydami, niekur neidami, nesapnuodami – ir šioje tylioje erdvėje netikėtai pajusite, kad Jis yra čia. Jis visada buvo čia! Tačiau kol nebuvote tylūs, negalėjote Jo pajausti, negalėjote girdėti Jo ramaus, tylaus balso.

„Kada bus įmanoma išgirsti tylos garsą?“

Kada? – jūs paklausėte neteisingai. Dabar arba niekada. Išgirskite jį dabar. Nes jis yra čia, muzika jau skamba, ji visada skamba. Tik jūs turite tapti ramūs tiek, kad galėtumėte ją išgirsti. Tačiau niekada nesakykite „kada“, nes „kada“ reiškia, jog jūs jau įsileidote ateitį vidun. „Kada“ reiškia, jog pradėjote tikėtis ir svajoti. „Kada“ reiškia dar ne dabar… O tai yra tik dabar. Visada yra tik dabar-laikas. Deivui yra tik vienas laikas: dabar. Ir tik viena vieta: čia. „Ten“, „paskui“ – išmeskite šiuos žodžius.

Ir visada prisiminkite: tai yra vienintelis kelias į besąlygišką tikrovę – žmogiškoji tikrovė yra vienintelis kelias į besąlygišką tikrovę, nes dabar jūs esate čia. Žmogus gali pradėti kelią tik iš vietos, kurioje dabar yra. Nuolatinis žiūrėjimas į išorę yra jūsų tikrovė: žiūrėjimas vidun gali būti pasiektas per žiūrėjimą išorėn. Jūsų akys nuolat žiūri išorėn: žvilgsnis gali būti nukreiptas į vidų.

PS. Ošo apie laiką.

Klausimas: „Ar aš švaistau savo laiką?“

Tu negali švaistyti laiko, nes tu jo nevaldai. Tu gali švaistyti kažką, ką turi. Laikas ne tavo nuosavybė. Laikas eis bet kuriuo atveju, tu medituosi ar ne – laikas eis savo vaga. Laikas eis pro tave. Ką tu bedarytum, daryk ką tik sugalvosi, arba nieko nedaryk, – laikas eina. Tu negali sutaupyti laiko, tai kaip galėtum jį iššvaistyti? Tu gali švaistyti tik tai, ką anksčiau buvai sautaupęs. O laiko tu nevaldai. Užmiršk apie tokius dalykus!

osho-quotes

Ošo. Tantrinis matymas: kvietimas tylon.

*

Vydija te skleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas, kaip giliausia dermė (darna).

www.yogi.lt