R.G.Narajanas: Teosofo užrašai 1

http://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2011/02/dsc09972.jpgKai išnyksta abejonės – Aš Esu čia. Kai baigiasi skausmas – čia Aš Esu. Kai išdžiūva ašaros – akys Mane pamatys. Būkite tušti kaip Indijos oras. Būkite tekantys kaip Gangos vanduo. Stovėkite tvirti kaip Himalaja. Ganga įteka į vandenyną. Ir jūs tapkite Juo, susiliekite su Tuo, Kurį garbinate savo maldomis. Aš Esu Tai. Aum Tat Sat.

2010.10.11 Šivanandos ašramas, Rišikešas, Šiaurės Indija.

Nėra to, ko nebūtų, – yra pasakęs išminčius. Pas mano Tėvą daug kambarių, – kalbėjo Pranašas. Pasaulis įvairus.

Jei kažkas būvoja šioje žemėje – tai yra reikalinga? Galbūt ši įvairovė, pirmiausia kalbame apie dvasinių krypčių įvairovę, egzistuoja tam, kad galėtume teisingai pasirinkti? O kas yra „teisingai“? Kur ir kame glūdi šis pasirinkimas? Patys sprendžiame: kaip jaučiame, kaip atliepia širdis ir protas? Prašome Mokytojų ir Dvasinių globėjų paramos ir pagalbos…

Daugelis Adeptų perspėja apie dvasinėse praktikose slypinčius pavojus, vartodami alegoriją apie „vaikščiojimą skustuvo ašmenimis“. Taip ir yra. Tačiau žmonės tai suvokia, lyg kokį atsietą nuo jų gyvenimų dalyką. Tai liečia visus – ir žengiančius pirmuosius žingsnius ir tuos, kurie jau moko kitus. Ir būtent patirtyje slypi didžiausi pavojai. Tačiau juk reikia kopti toliau. Net suklupus tau bus ištiesta pagalbos ranka. Tik priimk, atsiremk.

Šiandien daug kas išviešinta, prekių pilnos lentynos. Kaip atsirinkti tinkamą? Yra tam tikri kriterijai, vienodi visiems (suprantama, jie pagrįsti individualiu sielos suvokimu ir dvasiniu pojūčiu, o ne objektyviais dalykais).

Aukštieji pasauliai kalba lengva ir sielą pakylėjančia į dvasios aukštumas kalba (ne turinio ir formos, o „pojūčio“ prasme). Šie jų skleidžiami virpesiai gimdo Tikėjimą, Viltį, tylųjį džiaugsmą ir laisvę skrydžiui. Skaitančiojo-matančiojo-girdinčiojo sąmonė jaučiasi pakylėta, imanti matyti pasaulį lyg nuo kalno viršūnės (tik neužmiršk šaknų!), visame gražume ir įvairovėje. Pakilus imami nusimesti koncepcijų, įvairių socialinių vaidmenų, seksualumo, dvasinio ego ir kitokie drabužiai. Tokia yra skaidruma ir toks lengvumas. Patirk.

Žemesnieji pasauliai (kalno papėdės ir priekalnės) – „sunkūs“, lyg pažeme sklindantis rūkas-migla, griežti, mėgsta „aiškumą“ (nors gal būt: tai tik viena iš dvasinės ir pasaulėžiūros miglos formų?) ir didaktiką, struktūras ir proto formas. Čia daug kovos, bauginimų, pasirinkimų. Kas ne su mumis – tas prieš mus! Kas prieš mus – tai išdavikai, puolusieji. Ir t.t.

Laimei, gamtoje retai pasitaiko grynosios miglos formos, saulė vis siekia prasiveržti ir apšviesti žemę. Todėl dažniausiai matome įvairius „dvasinius kokteilius“. Jei nebūtų priekalnių su jų miglomis ir užutekiais, negalėtų būvoti ir kalnų viršūnės. Nėra nieko, kas būtų bergždžia, neturėtų vidinio tikslo Vyriausojo Architekto statinyje, mūsų pasaulyje. …

***

VISĄ TEKSTĄ SKAITYKITE ČIA.

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

http://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2011/02/dsc09972.jpg

Kullu slėnis, Himalaja – Suvokimo buveinė.

R.G.Narajano nuotr.