Šventyklos priminimai

   Tikroji Šventykla gimsta kiekvieno bundančio suvokimui žmogaus širdyje. Sakome „gimsta“… Tačiau juk ši šventa vieta visuomet buvo ten, tik tu gal nenorėjai jos pastebėti? Gal būt, tai net ne vieta, ne laikas, ne erdvė, o būsena? Aš Esu. Šventykla yra Tai, kas visada būvoja ir negali būti sugriauta. Žengti žingsnį į šią vidinę erdvę ir praverti duris… „ir tuomet, gali būti, ateis ta minutė, kai žmogus vis tik pabandys praverti duris, vedančias į vidinę Šventyklą. Ir to visiškai užtenka.“ (J.P.Blavatskaja „Užburtas gyvenimas“).

Budinantys Suvokimą Šventyklos priminimai

Šventyklos Esmės

Meilė yra viso, kas YRA pagrindas;

Nedaloma, vieninga Tiesa YRA;

Sąmonė yra visa, kas buvo YRA ir bus; už to, kas žodžiais pasakyta, taip pat YRA sąmonė;

„AŠ ESU“ suvokimas – YRA pastovi tikrovė už laiko ir erdvės;

Švara yra tai, kas Esu;

Šventyklos pasirinkimai

Būti arba Pūti;

Busti arba dusti;

Rimti arba mirti;

Šventyklos pasaulėvyda

Kūrėjo pradžios postūmis ir Aukštesnysis tikslingumas judina pasaulį ir Visatas;

Stebėtojas liudija vyksmą, kuris yra apreikštojo pasaulio pasireiškimai; Stebėtojas nėra vyksmas;

Visos pasaulėžiūros, religijos ir tikėjimai Sąmonėje talpinas; Sąmonės vienybė ir darna pasireiškia per žmogų;

Gyvenimui nėra pradžios ir nėra pabaigos – tylusis džiaugsmas yra jo palydovas;

Tiesa ir Meilė visada yra ir nesikeičia, Grožis visada būvoja, o Gėris yra visa ko tikslas;

Žmogus (siela) tobulėja ir vystosi – Dvasia yra viena, spindinti, nedaloma ir tobula;

Nereikia vienyti to, kas niekada ir nebuvo atskirta – Tikėjimas ir Žinojimas padaro žmones laisvus;

Būti pasaulyje ir nebūti iš šio pasaulio – kelias į kelrodę žvaigždę;

Atskirumas – regimybė, bendrystė ir Brolija – tikrovė; visi žmonės – viena didelė šeima;

Gamta yra Kūrėjo pasireiškimas, žmogus yra jos dalis, kuri suvokia save;

Viskas yra gėris, nes sukurta Kūrėjo, tik žmogaus savininkiški iškraipymai ir svarbumas veda į negera;

Visa iš Ugnies išeina ir į Ugnį sugrįžta; Ugnis yra TO simbolinis kūnas;

Šventyklos priesakai

Ieškok ne šešėlio ar atspindžio, o Esmės, ieškok Šaltinio;

RAMybė yra verčių šiame pasaulyje matas; atrask savają RAMybę;

Eik džiaugsmingai ir tau džiaugsmu bus atsakyta;

Žmogus keliauja iš žinomo į nežinomą, iš ribų į užribius, kurie tokie jau nebėra – plėsk savąjį Žinojimą;

Visa yra tarpusavyje susiję, nieko nėra atskirta, niekas nėra atskirtas; atskirumas – nežinojimo pasekmė – pašalink nežinojimą;

Šauksmas, skambantis širdyje, nepalieka vietos klausimui „kodėl?“: išgirsk Šauksmą, tapk tuo Šauksmu;

Nieko neteisk ir nevertink: nežinojimas išnyksta Žinojimo ir Meilės šviesoje;

Mylėk ir pasaulis tave mylės, priimk – ir pasaulis priims tave;

Gerumas yra ištikimybė savo aukštesniajam Aš  išreikšk jį Grožiu ir Tarnyste;

Nėra aukštesnės prievolės už Suvokimą – atlik šią Prievolę jau šiame gyvenime;

Suvok, priimk, išreikšk tylą – būk tyla ir ramybe: iš tyros tylos tegimsta tyra mintis, tyras jausmas, tyras žodis ir tyras veiksmas;

Įprask skirti patį save (Dvasią „Aš ESU“) nuo  „ne paties savęs“ (asmenybės, proto, jausmų ir kt.)

Nusimesk svarbumą ir su atsidavimu bei dievišku atsipalaidavimu daryk geriausia, ką sugebi;

Ugdyk atjautą ir padėk, jei tavo pagalbos paprašo;

Jeigu kiti abejoja tavimi, dar labiau tikėk savimi, nes esi tai, kas YRA, esi Visuotinė  Sąmonė;

 Šventyklos priminimai

Žmogaus siela kyla į aukštybes, lyg kalnų paukštis, kad augtų ir prisimintų bei paliudytų Amžiną ir tobulą Dvasią. Tapk tuo paukščiu – Stebėtoju gyvenimo pasireiškimų.

Vidinis Ketinimas yra tai, kas esu iš tikro čia ir dabar – būk sąžiningu prieš patį save. Charakterio ugdymas yra žmogaus tobulėjimo pagrindas. Atrask savąjį Ketinimą gyvenimui ir kūrybai.

Kai Šventykla įsitvirtina medžiaginiame lygmenyje, ji sustiprina abejojančius, palaiko einančius ir paguodžia, teikia viltį puolusiems. Niekas nėra užmirštas. Dvasinės jėgos ir savybės auga Šventyklos prieglobstyje. Prisimink tai, kai bus sunku.

Darnus žmogus, triūsantis vardan paties triūso, dirbantis žmonių ir žmonijos labui, yra siekinys. Tu Darai, nes negali nedaryti. Toks darbas yra Tikras. Tavo siela veikla išreiškia Meilę, Džiaugsmą ir Žinojimą, nepaisydama to, ar pasaulis pripažins, ar atmes tokią Visur Esančios Sąmonės apraišką. Prisimink tai savo darbuose.

Mintis ir jausmas medžiagiški – mintimis ir jausmais mes sukuriame Dvasinę aplinką, jos tarsi medžiaga, iš kurios  statome būsimojo gyvenimo Šventyklą.  Tebūna ji pastatyta iš tyrumo, mūsų Širdyse.

Žmogus suvokia Tiesą, savimi apjungdamas skirtingus pavidalus, pasireiškiančius pasaulyje kaip tikėjimai, pasaulėžiūros, mokymai – te tyra širdis laikosi Esmės, tirpdydama prieštaras.

Bendroji Sąmonė pasireiškia visose gyvybės skvarmose: mineralų, augalų, gyvūnų ir žmonių karalijose veikia viena ir ta pati Gyvybės jėga. Suvokdamas tai, globok, saugok ir tausok tiek  žmones, tiek kitus gamtos pavidalus.

Pasaulis, Visaapimanti Sąmonė  – tai gerumas, tiesa, grožis – savo kasdienybėje išreikšk juos savo gerumu, teisingumu, grožio kūrimu.

Kasdieniai veiksmai yra ne tik buitis – tai dvasios slėpiniai, išoriniai Aukščiausios Malonės požymiai: miegas – simbolinė mirtis/gimimas; valgis – šventas veiksmas-aukojimas; kvėpavimas – Ugnies Dvasios pasireiškimas, maudymasis – džiaugsmingas persikūnijimas, atgimimas. Prisimink tai savo kasdienybės vyksme.

Būk, lyg medis, kurio šaknis gili, o lapija puošni, į Dangų besitiesianti – tai Medžio darna. Stovėk abiem kojomis tvirtai ant žemės, pasiek ir paliudyk Dangų, tapdamas tarpininku – grandimi tarp Dangaus ir Žemės, Tėvo ir Motinos.

Šventoji Ugnis yra Amžinojo Gyvenimo ženklas – Gyvenimo Ugnis. Te Ugninio Gyvenimo pasaulėvyda sklinda laisvai – ne kaip informacija ar dogma, o gyvoji žinia, Žmogaus patirtis.

***

Ketveriopas arba Žemės principas, čia pavadinti „Kasdienio elgesio principais“ yra šie:

Pirmasis – Švara ir tyrumas.

Antrasis – asmeninių savybių ugdymas.

Trečiasis – atsakomybė už savo veiksmus, žodžius, mintis ir jausmus.

Ketvirtasis – Amžinojo Stebėtojo būva.

***


SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Šventykla Kullu slėnyje Hamalajuose, Indija.

Daivos Kaminskaitės nuotr.