B.Čaterdži: tikrasis gėrio ir blogio apibrėžimas

   Pasitenkinimas arba kentėjimas, palankios aplinkybės arba nepalankios, šis dualizmas verčia mus skirstyti mūsų praeities veiksmus į dvi kategorijas ir sakyti, kad šios veiklos buvo geros arba blogos. Gėris ir blogis savo esmėje yra sąlyginiai. Neegzistuoja nieko absoliučiai gero ir nieko absoliučiai pikto, nes Absoliuto idėja nepripažįsta jokio predikato („Absoliutus gėris“ turi ne daugiau prasmės, nei „absoliutus judėjimas“ arba „absoliuti šiluma“. Absoliute gėris ir blogis, kaip ir visa kita, sudaro vienį).

Gėrio ir blogio sąvokos turi prasmę tik tuomet, kada jos priešpastatomos viena kitai apreikštojoje Visatoje. Kaip pliusas ir minusas, gėris ir blogis yra būtini tiktai tam „apsireiškimui“ ir neegzistuoja patys savaime. Jei jau tos sąvokos yra sąlyginės, tai, kas yra blogis man, gali būti gėriu kitam; kas man buvo gėriu vakar, gali pasirodyti blogiu šiandien. Šios sąvokos turi tikrąją reikšmę tik tos būtybės atžvilgiu, su kuria yra susijusios.

 Tačiau iš šito visiškai neseka, kad yra tas pat – ar gėris, ar blogis veda mūsų poelgius. Mano žodžių prasmė yra ši: gėris ir blogis, kaip ir viskas Visatoje, kaip laikas ir erdvė, kaip mes su jumis – yra sąlygiški; kaip bebūtų, apreikštoje Visatoje, kaip ir laikas bei erdvė, kaip šaltis ir šiluma, kaip mes su jumis, taip ir gėris bei blogis realiai egzistuoja.

 Kur gi, tokiu atveju, ieškoti mūsų veiksmų kriterijų? Kur tas požymis, pagal kurį mes galėtume be klaidų nuspręsti, ar veiksmas geras, ar blogas?

 Štai šis požymis: bet koks veiksmas, žodinis, astralinis ar fizinis, nukreiptas į tai, kad apriboti gyvą būtybę jos vystymesi – negeras, nes jis veda judėjimo atgal link. Bet koks veiksmas, nukreiptas į tai, kad pašalinti apribojimus, padėti gyvai būtybei jos judėjime link tikslo, į Dieviškumą – yra gėris. Toks yra tikrasis gėrio ir blogio apibrėžimas.

 Pateiksiu keletą pavyzdžių, manosios minties suvokimui. Paimkime žmogaus maistą. Dauguma žmonių iš Vakarų net neįtaria, kaip jie kenkia savo vystymuisi, valgydami grubios prigimties maistą, kurį jie laiko būtinu palaikyti savo jėgoms ir sveikatai. Valgyti gyvūnų mėsą vienu metu yra ir gerai ir blogai. Man tai būtų labai negerai; aš tokiu maistu pakenkčiau sau daugeliu požiūrių: pirmiausia, nukentėtų subtilus pagarbos jausmas visoms Gyvybės formoms, kurį aš paveldėjau iš savo protėvių, jeigu aš leisčiau, kad mano artimas žudytų gyvūnus tam, kad pamaitintų mane; dar daugiau, mano aukštesnieji gabumai prarastų savo aiškumą ir man būtų sunkiau valdyti savo žemesniąją prigimtį.

 Tačiau tai, kas negerai man, būtų labai gerai žmogėdrai. Mes jam galėtume pasakyti su visišku įsitikinimu: „pažiūrėk į šiuos nuostabius elnius ir į gražias laukines ožkas! Jų mėsa skani ir sultinga, eik, gaudyk juos: tau tai taps puikiu užsiėmimu. Kai tu sužinosi šių gyvūnų skonį, tu nustosi valgyti į save panašius“. Jeigu mums pasisektų jį įtikinti, mes būtume milžiniško žingsnio jo evoliucijoje priežastimi.

 …

 Netgi didžiosiose religijose jūs atrastumėte taisykles, kurios atrodo keistai, tačiau kurios tampa visiškai suprantamomis, kai žinai, kad jos taikomos tam tikram žmogiškosios sąmonės lygmeniui. Nėra bendro įstatymo visiems. Padarykime prielaidą, kad mums aukščiausiu gėriu būtų pažinti centrinės dvasinės mūsų sistemos Saulės sąmonę. Mums tai būtų aukščiausiu idealu.

Tačiau esybėms, gyvenančioms daug labiau subtiliose sferose, nei mūsų saulės sistema, tai taptų apribojimu.

 Hindu  filosofija jums pasakytų, jog visa, kas egzistuoja, yra arba gera, arba bloga, žiūrint iš kokio taško reiškinys yra matomas.

 Iš viso to, kas pasakyta, paaiškėja, jog nustatyti net pačiais bendriausiais bruožais mūsų veikimo, mūsų karmos klasifikaciją – užduotis ypatingai sudėtinga: tam reikia ištirti geras ir blogas, subjektyvias ir objektyvias mūsų veiksmų pasekmes (t.y. mūsų veiksmų pasekmes mums patiems, iš vienos pusės, ir mus supančiam pasauliui – iš kitos) trijuose pasauliuose: fiziniame, astraliniame ir mentaliniame.

 B.Čaterdži „Šventoji religinė Indijos filosofija“. Pagal autoriaus paskaitas, skaitytas Briuselyje, 1898 metais.

***

Štai visas knygos tekstas rusų kalba:

caterdzi_paskaitos_briuselyje

***

 --
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Viktorijos nuotr.