Paleiskite prisirišimus prie netikrovės, tada tikrovė greitai ir lengvai įžengs pati. Nustokite įsivaizduoti, kad esate kas nors ir ką nors darote – nušvis suvokimas, kad esate šaltinis ir visko šerdis. Kartu ateis didžiulė meilė, kuri nėra pasirinkimas, lemtis ar prisirišimas, bet galia, kuri visus dalykus padaro vertus meilės ir mylimus./ Nisargadatta Maharaj

***

Klausiantysis: Kasdien prabundant staiga pasirodo pasaulis. Iš kur jis atsiranda?

Maharaj: Prieš kam nors ateinant į buvimą turi būti, tas, kuriam tai ateina. Visi pasirodymai ir išnykimai nurodo į pasikeitimą nekintančiame fone.

K: Prieš atsibusdamas aš buvau nesąmoningas.

M: Kuria prasme? Ar pamiršote, ar neturėjote patirties? Argi nepatiriate netgi tada, kai nėra sąmonės? Kaip galėtumėte egzistuoti apie tai nežinodamas? Trūkis atmintyje – argi tai nebuvimo įrodymas? Argi galite pagrįstai kalbėti apie savo nebuvimą kaip apie tikrą patirtį?

Netgi negalite sakyti, kad jūsų proto nebuvo. Argi neatsibundate, kai jus pašaukia? Ir ar nebuvo taip, kad prabudus pirmiausia atėjo suvokimas „Esu“?

Sąmonės sėkla tikrai yra net miegant ar apalpus. Prabundant patiriama tokia seka: „Aš esu – kūnas – pasaulyje“. Gali atrodyti, kad tai seka paeiliui, nors kyla tuo pat metu – kartu su idėja, kad turite kūną pasaulyje. Argi gali būti suvokimas „Esu“ be buvimo kuo nors ir buvimo ko nors kito?

K: Aš visuomet esu kas nors su sava atmintimi ir įpročiais. Nežinau jokio kito „Aš esu“.

M: Gal jus kas saugo nuo žinojimo? Kai nežinote ko nors, ką žino kiti, ką tuomet darote?

 K: Ieškau, iš kur jie tai žino, seku jų nurodymais.

 M: Tai argi jums nėra svarbu žinoti, ar esate tik kūnas, ar vis dėlto kas kita? O gal – išvis niekas? Argi nematote, kad visos jūsų problemos yra kūno problemos – maistas, apranga, pastogė, šeima, draugai, vardas, garbė, saugumas, išgyvenimas – visa tai praranda tikrumą tą akimirką, kai suvokiate, kad galite būti ne tik kūnas.

 K: Kokia nauda iš žinojimo, kad esu ne kūnas?

M: Netgi sakyti, kad esate ne kūnas nėra visai tiesa. Tam tikra prasme esate visi kūnai, visos širdys ir protai – ir daug daugiau. Nerkite į „Aš esu“ jutimą ir tai atrasite. Kaipgi atrandate daiktą, kurį kažkur ne ten padėjote ar užmiršote? Ogi prisimenate jį tol, kol atrandate. Buvimo suvokimas – „Aš esu“ yra pirma, kas apsireiškia būtyje. Būkite budrus jam ateinant. Tyliai jį stebėkite.

Kai protas nejudėdamas pasilieka „Esu“ jutime, prasideda būsena, kuri negali būti apibūdinama, bet gali būti patirta. Visa, ko reikia, yra tik mėginti vėl ir vėl. Galų gale, suvokimas „Esu“ visada yra su jumis. Jūs tik prikabinate prie jo daugybę dalykų – kūną, jausmus, mintis, idėjas – visa, ką turite. Šie susitapatinimai yra klaidinantys. Būtent dėl jų suvokiate save kaip tai, kas nesate.

K: Tada kas aš esu?

M: Pakanka žinoti, kas nesate. Nereikia žinoti, kas esate. Kol žinojimas apibūdinamas sąvokomis apie tai, kas yra žinoma iš patirties ar išmąstyta, negali būti tokio dalyko kaip savi-žina – nes tai, kas esate, negali būti apibūdinta, nebent viską paneigiant.

Visa, ką gali sakyti yra: „Nesu tai, nesu tai“. Negali prasmingai sakyti: „Štai yra tai, kas esu“. Tai tiesiog nelogiška. Tai, ką galite parodyti kaip „tą“ ar „aną“ negali būti savastis. Be abejonės, jūs negalite būti „kažkas“. Jūs nesate patiriamas arba įsivaizduojamas. Tačiau be jūsų negali būti nei patyrimo, nei įsivaizdavimo. Stebite širdies plakimą, proto mąstymą, kūno veikimą. Jau pats patyrimo aktas rodo, kad nesate tai, kas yra patiriama. Ar gali būti patirtis, suvokimas be jūsų? Patirtis juk turi kam nors priklausyti. Kažkas turi pasirodyti ir tai pasisavinti. Be patiriančiojo patirtis nėra tikra. Tai patiriantysis suteikia tikrovę patyrimui. Patyrimas, kurio negali turėti – kokia tau jo vertė?

 K: Buvimo patiriančiuoju jutimas, „Aš esu“ jutimas – argi tai irgi nėra patirtis?

M: Žinoma, kiekvienas patirtas dalykas yra patirtis. Ir kiekvienoje patirtyje atsiranda jos patiriantysis. Atmintis kuria tęstinumo regimybę. Tikrovėje kiekviena patirtis turi tą, kas patiria. Tapatybės pojūtis yra bendras visų patiriančiojo – patirties santykio šaknis.

Tapatybė ir tęstinumas yra tas pats. Kaip kiekviena gėlė turi savo spalvą, bet visos spalvos yra sukeltos tos pačios šviesos, taip ir daugybė patirčių pasirodo kaip nedalomas ir neperskiriamas sąmoningumas. Atmintis perskiria, bet esmė ta pati. Ši esmė yra šaknis, pagrindas – už laiko, už erdvės esanti visų kitų patirčių galimybė.

K: Kaip galiu ten atsirasti?

M: Jums nereikia ten atsirasti, nes jūs tai esate. Tai atsiras jumyse, jei suteiksite tam progą. Paleiskite prisirišimus prie netikrovės, tada tikrovė greitai ir lengvai įžengs pati. Nustokite įsivaizduoti, kad esate kas nors ir ką nors darote – nušvis suvokimas, kad esate šaltinis ir visko šerdis. Kartu ateis didžiulė meilė, kuri nėra pasirinkimas, lemtis ar prisirišimas, bet galia, kuri visus dalykus padaro vertus meilės ir mylimus.

 

„Aš ESU tai“ – pokalbiai su Šri Nisargadata Maharadž, 1 skyrius „Esu suvokimas“

Vertė Ginta Gaivenytė ir Gintaras Narajanas

–

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt