Ištrauka iš senovės kinų „Permainų knygos – I CZIN“ apie stebėseną (čia vadinamą Guan‘) bei jos etapus. Naudojami simboliai reikalauja žvelgimo „už proto“. Šie stebėsenos etapai – tai žmogaus augimo, jo saviauklos kelias. Senovės kinų požiūris į stebėseną labai praktiškas, daug dėmesio kreipiama į žmogų, kaip sociumo dalį, kai tuo tarpu indiškasis stebėtojas – sakshi bhutam – daugiau orientuotas į vidinį dvasinį gyvenimą ir yra neveikianti ir nevertinanti  belaikė esatis. Kaip bebūtų, senolių išmintis susišaukia savo vidine vienove, vesdama į tvarų dvasingumą ir vidinę laisvę.

Kai mes prisiartiname prie naujai pažįstamo objekto, kai išsilaisviname iš mus kankinančių abejonių, ateina Stebėjimo situacija. Ji tęsiasi trumpai ir yra „priešinga“ veiksmui aplinkoje. Tokiam veiksmui jau viskas paruošta, bet žmogus akimirką (kitais atvejais ir ilgesnį laiką) vengia aktyvios veiklos ir visą savo dėmesį sutelkia ties pasyvia veikla – stebėjimu. Tekste pasakyta taip:

Stebėjimas.

Nusiplauk rankas, bet nepradėk aukojimo.

Žinodamas Tiesą, būk griežtas ir neveidmainiauk.

1.

Kai „Permainų knygos“ kalba pavadinti „niekingi žmonės“ priešpastatomi etikos ir moralės prasme Kilniam žmogui, žemas jų dorovinis lygmuo vertinamas kaip nebrandumas. Tokių žmonių negalima kaltinti toliaregiškumo stoka, nes jie pažinimo procese yra nepatyrę, „jauni“. Tačiau reikalas įgauna visiškai kitą prasmę, kai „stebėjimo netoliaregiškumas“ tampa Kilnaus Žmogaus savybe – dėl to reikėtų tiktai apgailestauti.

Čia, pačioje stebėjimo situacijos pradžioje, pirmoje jos pakopoje, vertiname „jauno“ žmogaus stebėjimo procesą. Tekste apie tai sakoma:

Pradžioje silpnas brūkšnys.

Nepatyrusio stebėjimas.

Menkam žmogui nebus nieko blogo.

Kilniam Žmogui tektų apgailestauti.

2.

Viena iš žmogaus netoliaregiškumo priežasčių yra jo užsisklendimas siaurame savo egoistinio būvio kiaute. Tačiau stebėjimo procesas, kaip ir viskas aplinkui, turi toliau plėtotis ir augti. Todėl jam lemta prasiveržti pro šį kiautą, kurį galima būtų pavadinti žmogų supančia „tvora“. Šioje pakopoje Stebėtojas turi tik nežymią galimybę žvelgti į aplinką, matyti tik jos dalį – žvelgti į ją lyg pro „tvoros plyšį“ Tokią padėtį,  pakankamai sėkmingai gali ištverti moteris, kuriai, pasak senovės kinų, yra palanku būti „namuose“, toli nuo veiklos aplinkoje, bet ši padėtis jokiu būdu negali tenkinti asmens, siekiančio intensyviai plėtoti Stebėjimo procesą. Todėl tekste randame:

Silpnas brūkšnys antroje vietoje.

Stebėjimas pro tvoros plyšį.

Palanki moters ištvermė.

3.

Kai žmogui ateina laikas išeiti iš savo vidinio būvio ir pradėti veiklą aplinkoje, jo vidus, kaip ir visa jį supanti aplinka, tampa jo paties stebėjimo ir vertinimo objektais. Žmogus stebi savo gyvenimą, jo potvynius ir atoslūgius, stebi savo siekį aktyviai žengti pirmyn ir atsitraukti atgal, stebi savo vidų, savo norą toliau tobulėti. Šios Stebėjimo situacijos pakopos tekstas yra lakoniškas:

Silpnas brūkšnys trečioje vietoje.

Stebėk savo gyvenimo potvynius ir atoslūgius.

4.

Stebėjimo procesas turi būti plėtojamas be perstojo. Asmeninio gyvenimo stebėjimo rėmai žmogui tampa per ankšti, jis turi išeiti už jų ir tolimesniu jo stebėjimo objektu tampa jau „visos šalies spindesys“ – tai, kas aplinkoje yra vertinga, geriausios ir savo epochos ribas peraugančios sritys, visa objektyvi žmogų supanti aplinka. Sugebantis šitaip „išplėtoti“ stebėjimo procesą, buvo vertas, pasak senovės kinų, būti „valdovo priimtas kaip svečias“. Apie tai byloja ir tekstas:

Silpnas brūkšnys ketvirtoje vietoje.

Stebėk visos šalies spindesį.

Palanku būti valdovo priimtam kaip svečiui.

5.

Teisingo situacijos vystymosi metu ‚stebėjimo“ objektu tampa visuomenės gyvenimas, jo visuma. Žmogus privalo visiškai susilieti su ja. Šią visumą jis turi vertinti kaip savo paties gyvenimą ir prisiimti atsakomybę už visus jo trūkumus. Todėl tekstas tiktai teigia:

Stiprus brūkšnys penktoje vietoje.

Aplinką stebėk kaip savo paties gyvenimą.

Kilniam žmogui nebus nieko blogo.

6.

Aukščiausioje stebėjimo situacijos pakopoje pasiekiama visiška vidinė laisvė. Žmogaus suvokimo ir jo vertinimų jau niekas neriboja. Įgijęs naują patirtį, jis gali ramiai stebėti ir vertinti kitų žmonių veiksmus bei jų išgyvenimus. Tekstas sako:

Viršuje stiprus brūkšnys.

Stebėk jų gyvenimus.

Kilniam žmogui nebus nieko blogo.

 

I CZIN Senovės kinų PERMAINŲ KNYGA.

–
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt