T.Platonova: Priešybės ir vienovė

   Jūs esate ne tik gyvenimo stebėtojai, tačiau ir jo veikėjai. Jūs tuo pat metu ir viduje ir išorėje, jūs esate, ir jūsų nėra. Dualizmas atrodo paradoksaliu, tačiau kada apreikšta priimama kaip vienovė, visa stoja į savo vietas ir prieštaravimai išnyksta. Jūs jau turite tokios patirties, dauguma jūsų patyrė šią būseną.

Nebandykite išsilaikyti vienovėje. Kai jūs dėl šito panaudojate jėgą, dvi būsenos poliarizuojasi ir jus neišvengiamai išmeta į dualumą. Padarykite buvimą abiejose būsenose atpalaiduotu ir natūraliu.

Prieštaravimo tarp jų nėra. Jos švelniai teka viena į kitą lyg metų laikų kaita. Jei suvokti jas tokiu būdu, tuomet jums neprireiks jų lyginti tarpusavyje ir siekti pabūti ilgiau kažkurioje vienoje iš jų. Jos nesulyginamos, kaip nesulyginamos vasara ir žiema, žemė ir oras.

Mokykitės gyventi dviejuose pasauliuose.

Kadangi vienovės būsena pasitraukia ir užsimiršta, žmonės nesąmoningai ir sąmoningai siekia jos, laikydami ją dieviška ir teisinga.

Visos būsenos ir įvairiausios patirtys yra dieviškos, tiesiog kai pernelyg ilgai trunka žiema, norisi vasaros ir šilumos. Ir žmonės ima ieškoti prarastos ramybės, padaro tai tikslu, išliaupsina ramybę iki pat dangaus.

Pradžiai tai yra teisinga. Tai natūralu ieškotojui ir Aš tai skatinu. Tačiau kuomet pirmasis tikslas pasiektas, turi ateiti giliausias pusiausvyros ir harmonijos suvokimas. Kas tai yra? Būtis nesukurta vien iš ramybės. Ramybė ir judėjimas sukuria būtiną santykį, kad Visata gyvuotų, kad ciklai keistų vienas kitą, o daugybinės formos atsirastų ir išnyktų.

Jei nėra gyvenimo, nėra ir Manęs, jei nėra jūsų („aš“), tai nėra ir Visatos. Galima tvirtinti, kad niekas nėra atsiradę, tačiau tai tik teorija, vienas iš filosofinių spėjinių. Jūs jaučiate save realiais, jūs mąstote ir atliekate veiksmus. Net jeigu dabar mes kartu nuspręsime, kad visa tai yra iliuzija, niekas nepasikeis. Po kiek laiko atsiras mintys, jausmai, atsiras reikalai ir jūs turėsite pradėti veikti. Jūsų kūnas – aparatas, kurį reikia išlaikyti, todėl samprotauti – yra puiku, tačiau gyvenimas tęsiasi.

Gyvenimas egzistuoja skirtingų virpesių lygmenyse ir jis visur skirtingas. Kai jūs pakeičiate savo vidinį ritmą, visa jūsų struktūra ima spinduliuoti labiau aukštus dažnius. Jūs skambate kitaip, visatos resursų panaudojimo diapazonas plečiasi. Fizinis kūnas, kuris labai stipriai jus riboja, gali būti pertvarkytas ir jūs gausite didesnę laisvę.

Šioje vietoje vėl galima pasamprotauti apie tai, ar egzistuoja iš tikro evoliucija, ar yra įvairių etapų seka. Ir taip, ir ne. Visa yra reliatyvu, vienok, mes kalbame, naudojame žodžius, bandome apsikeisti žinutėmis. Šiuo metu tai ir yra tai, kas pateikiama jūsų suvokimui. Jeigu nieko nėra, tai nėra ir apie ką kalbėti.

Tai, ką kalbu, nėra vien žodžiai. Aš kalbu virpesiais. Jos kaip strėlės perskrodžia jūsų aurą ir kviečia keistis. Kažkas keičiasi greitai, o kažkas lėtai. Tačiau procesas vyksta ir kelio pabaigoje AŠ laukiu jūsų. To neišvengsi.

Prisiminkite: kad tapti Tiesa, reikia sugriauti visus prisirišimus. Jūsų paskutinis prisirišimas – Aš, todėl Aš – vartai į Absoliutą, Tiesą ir Meilę. Tik perėję per juos, jūs atsirasite prie galutinio tikslo.

Ramybė, kuri nesuvokiama judančiame, besivystančiame pasaulyje, yra tikslas. Tačiau kuomet tikslas pasiektas, kažkokia jėga vėl stumteli viską judėti. Buvimas vienoje ar kitoje priešybėje negali jums suteikti laimės, laisvės ir meilės. Jos ateina, kuomet du kraštutinumai nebesuvokiami kaip priešybės, kada jūs, būdami erdvės laiko kontinuume, įgyjate ramybę, o būdami ramybėje (be judesio) liudijate judesį įvairiose būties formose.

Jūs suvokiate save begaliniai mažais ir begaliniai dideliais, jūs buvojate laike ir už laiko. Jūsų fizinis kūnas nelaisvas, tačiau jūs, įdvasinantis jį, esate laisvas.

Tatjana Platonova „Naujosios epochos smaragdo lentelė“  

***


SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt