Ištraukos iš šiuolaikinės Advaitos mokytojo Ramešo Balsekaro knygos „Raibuliai vandenyje“. Pasaulis yra visaapimanti Sąmonė. Asmuo – regimybė. Kuri išsisklaido, kai atsitinka Suvokimas. Kaip netikro nuo Tikro atskyrimas.

Brahmarpanam Brahma Havir Brahmagnau Brahmana Hutam Brahmaiva Tena Ghantavyam Brahmakarma Samadhinaha

4 : 24

R.Balsekaro vertimas: Brahmanas – tai ritualas, Brahmanas – tai auka, Brahmanas – tai tas, kuris atnašauja auką Ugniai, kuri yra tas pats Brahmanas. Jei kiekviename veiksme žmogus mato Brahmaną, tai iš tikro jis bus Jo sugertas.

R.Balsekaro komentaras: Šį stulpelį indusų vienuoliai skaito prieš valgį kaip maldą ir Ugnimi čia laikoma alkio ugnis – džadharagni.

Šiame stulpelyje naudojama metafora netiesiogiai nurodo gerai žinomą ritualą, kuris yra aprašytas Vedose – Jagiją (Yagya). Kiekviena Jagija talpina savyje keturis esminius veiksnius: 1) Dievybę, kuri yra kviečiama ir kuriai aukojama; 2) Ugnį, į kurią metamos aukos; 3) Medžiagą, iš kurios sudaryta auka; 4) Žmogų, atliekantį Jagiją.

Šio stulpelio skaitymo kaip maldos prieš valgį, esmė yra ta, jog maisto naudojimas yra būtinas vyksmas visoms būtybėms, įskaitant ir išminčių, kuris suvokia maisto vartojimo veiksmą, kaip Džnanajagiją: ir maistas, ir tas, kuris jį virškina, ir virškinimo vyksmas – visa tai yra Brahmano kaita – panašiai, kaip bangos yra vandenyno dalis.

Sarva Dharman Parityajya Mam Ekam Saranam Vraja

Aham Tvam Sarva Papebhyo Moksayisyami Ma Sucah

18:66

R.Balsekaro vertimas: Atiduok man visas savo pareigas – atrask savo priebėgą Manyje. Nieko nebijok. Aš išvaduosiu tave nuo nuodėmės ir prisirišimų.

R.Balsekaro komentaras: Šis posmas yra pats žinomiausias, ir tuo pačiu, pats prieštaringiausias visoje Bhagavat Gitoje. Prieštaringumas remiasi pirmosios eilutės Sarva Dharman Parityajya (atmesti visas dharmas) vertinime. Žodis “dharma” Bhagavat Gitoje yra daugiaprasmis ir iš čia prieštaringumas. Labai gaila, nes iš tikro svarbi reikšmė glūdi žodžiuose “atiduok Man”. Visų dharmų atmetimas tiesiog reiškia visų sąvokų (koncepcijų) atmetimą.

Savęs atidavimo būsena – arba prieglobsčio Viešpatyje atradimas – yra toks pat ir jogui, ir bhaktui, ir džnaniui: jogas ištirpsta tame Tikrovės aspekte (sat-chitt-ananda), kuris vadinamas Sat, džnanis tampa Chitt aspektu, o bhaktas pražįsta kaip aspektas, kuris vadinamas Ananda. Pats pagrindinis klausimas yra tame, kad savo asmeninio individualumo, kaip nepriklausomos esybės (turinčios pasirinkimo ir veikimo laisvę) , pajauta turi išnykti.

Šio, vieno iš paskutinių posmų esmė numatytų, jog turėtų nuskambėti paskutinis Ardžunos klausimas, kurį visi šie teiginiai supainioja.

Paskutinis Ardžunos klausimas galėjo būti toks: “O Viešpatie, Tu didžiadvasiškai atskleidei man tiek visko, kad parodytum man Tiesą. Tačiau, atvirai sakant, esu pasimetęs. Prašau, apsakyk man keliais žodžiais, ką man daryti, kaip man veikti šiame pasaulyje?”

Iš šio požiūrio taško aukščiau paminėtą posmą galima būtų perkeisti šitaip:

“Užmiršk visa, ką išgirdai ir atmink tik viena: Sąmonė arba Dievas – tai visa, kas yra; visa tai, kas persmelkia menkiausias Visatos daleles. Kaip tau veikti šiame pasaulyje? Tiesiog būk visiškai įsitikinęs tuo, kad esi tik įrankis arba mechanizmas, kurio pagalba Dievas atlieka veiksmus, kuriuos Jis laiko būtinais. Tikras įsitikinimas tuo reiškia tikrą savęs atidavimą Man. Atiduok save Man, ir tada tu galėsi veikti taip, kaip panorėsi, ir gyventi taip, kaip tau patinka.”

Ramešas Balsekaras „Raibuliai vandenyje“.

–

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt