Vidurio kelias – Dao

 Pakopos

 

Kai žmonės pradeda savo dvasinį kelią, jiems rūpi išmokti visas taisykles. Tai suprantama, netgi būtina. Dažnai mums reikia griežtų nuorodų, kad galėtume save tinkamai nukreipti.

 

Bet dogmatizmas – dar ne dvasingumas. Kartais taisykles būtina sulaužyti. Reikia rasti būdą, kaip atsikratyti mokymo dogmų, bet tuo pačiu perimti jo dvasią. Tik suvokęs šį dėsnį, žmogus subręsta kaip Dao sekėjas.

Kita pakopa – kūrybiškumas. Jūs taip perpratote mokymą, kad daugiau galite apie jį negalvoti, ir viskas, ką bedarytumėte, bus savaime teisinga. Po šios yra dar daug kitų pakopų, kurios neaprašytos ir paliktos pažinti jums patiems.

 

Dao sekėjai pripažįsta, kad visi žmonės vystosi pakopomis. Daugelis žmonių palieka savo dvasines bendruomenes, kai jas praauga. Dao kelias nepraaugamas. Galima peržengti kurį nors vieną etapą, bet kai taip atsitinka, randasi kitas, dar neperžengtas. Šiuo požiūriu Dao kelionė niekad nesibaigianti ir vitališka.

 

Parodymas

 

Dao sekėjai vertina senąsias tradicijas. Gyvos ir veiksnios tradicijos – tarsi seniai tekanti upė: ji gaivina, turtina, didina derlingumą. Kaip sausros išdeginta žemė neužaugina saldžių vaisių, taip ir žmonės, užmiršę senąjį paveldą, pakerta savo pastangų šaknis.

 

Kas suteiktų senoms tradicijoms gyvybingumo. Tradicijų puoselėtojai turėtų sugebėti parodyti jų pajėgumą dabartinėmis sąlygomis. Jei kas sakosi esą senovinės medicinos žinovas, tai turi pajėgti, pasinaudodamas ja, gydyti žmones ir šiandien. Jei kas tariasi esąs kaligrafijos meistras, turi mokėti gražiai ranka rašyti ir šiandien. Jei kas sakosi esą įvaldęs ezoterines dvasios savybes, turi sugebėti parodyti jas šiandien.

 

Nemėgdžiokime seniai mirusių žmonių įpročių bei būdų vien dėl tradicijų išsaugojimo. Šiuo atžvilgiu būkime negailestingi. Nėra prasmės laikytis tradicijų, nebent jos būtų išlaikiusios ypatingą veiksnumą.

 

Sklendimas

 

Kai žmogus dvasiškai brandus, jam nebereikalingi griežtos apeigos ar formalūs meditavimai. Tai nereiškia, kad nurodymai apskritai buvo nereikalingi – be jų būtų neįmanomas dabartinis, pranašesnis būvis. Bet kai esame visiškai suvokę griežtas pamokas, galime laisvai improvizuoti.

 

Dvasios srityje žmogaus gali nevaržyti įprastiniai apribojimai. Įsivaizduokite save ant aukštos uolos prie jūros. Jūsų kūnas lėtai tysta tarsi kaspinas. Vis ilgyn ir ilgyn – nubanguoja ligi pat dangaus. Prieš jus tik beribė vandenyno ir dangaus platybė. Pasijuntate traukiamas pirmyn ir galite pleventi bei sklandyti virš tų platybių. Tai – dvasinė laisvė.

 

Ruduo jau eina į žiemą. Pavasaris – rudens priešybė, visai kaip dvasios sklandymas yra sustabarėjusių taisyklių priešybė. Dvasinis pasišventimas turi savo ciklus: iš pradžių jis veikia stebuklingai, paskui subrandina vaisius ir nuvysta. Bet priešakyje naujas pavasaris ir nauja dvasinė ateitis. Nesvarbu, koks metų laikas jūsų dvasiniame kelyje, susiderinkite su ta kaita, kol pagaliau lyg sklandantis drakonas iškilsite į padanges.

 

 

Deng Ming-Dao „365 Dao”

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

OLYMPUS DIGITAL CAMERA