“Ekatma Pančakam – Penki posmai apie Dvasią (Atmą)“

Šri Ramana Maharši

Pastaba. Tai vienos paskutinių didžio Indijos šventojo ir jogo Bhagavano Šri Ramana Maharši užrašytų eiliuotų meditacijų. Kūrinys parašytas 1947 vasario mėnesį telugu kalba. Vėliau pats Bhagavanas išvertė šį tekstą į tamilų kalbą. Kaip teigiama, kadangi vienas iš Šri Šankaračarijos tekstų vadinasi „Atma Pančakam“, šis buvo pavadintas „Ekatma Pančakam“, arba “Penki posmai apie Dvasią (Atmą)”.

(DAUGIAU…)

   Tai unikali knyga, parašytą XX a. pradžioje. Labai paprasta kalba parašyta knyga apie jogų pasaulėžiūrą ir elgesio kodeksą. Tuo metu Vakarų pasaulyje apie jogą buvo žinoma labai nedaug. Tai, kas šiandien atrodo savaime suprantami dalykai, tais, jau tolimais laikais buvo didelis iššūkis nusistovėjusiai pasaulėžiūrai bei pasaulio supratimo normoms. Religijos reikšmė kasdieniame gyvenime buvo labai didelė, pasaulio samprata rėmėsi šimtmečiais nusistovėjusiomis dogmomis, o Rytų filosofija ir pasaulėjauta ėmėsi iš esmės keisti požiūrį į pasaulį, papildydama jį naujomis spalvomis ir idėjomis.

(DAUGIAU…)

O, draugai! Mirtingiesiems ši Proto Visata iš tikrųjų labai reali, ji vienintelė, kurią mes žinome, nors ir kylame joje iš plano į planą vis aukštyn. Kad pažintume ją kitaip nei per realią patirtį, mes turėtume būti pačiu Viskuo*. 

(DAUGIAU…)

Piligriminė kelionė-yatra į Egipto žemę

Dievas - ne protas, o Priežastis, dėl kurios yra protas; Dievas - ne Dvasia, o Priežastis, dėl kurios yra Dvasia; Dievas - ne Šviesa, o Priežastis, dėl kurios yra Šviesa.
Iš Egipto Išėjimo dienos šviesoje (Mirusiųjų) knygos

(DAUGIAU…)

   Tai malda iš vieno žymiausių hermetinių veikalų, priskiriamų Hermio Trismegisto (Egipte vadinto išminties ir raštijos dievu Totu) plunksnai:

Dieve Šventas, viso kas yra Tėve,  
Dieve Šventas, kurio valia vykdoma jo galybės.
Dieve Šventas, panorėjęs būti pažintas tų, kurie tau priklauso.

(DAUGIAU…)

   Vis plačiau kalbama apie mūsų tautos ryšius senovėje su taip vadinama Europine Sarmatija. Istorikai šiai diskusijai, berods, nėra pasiruošę - labai keista, kad ši tokia svarbi mūsų senosios istorijos tema liko praktiškai apeita. Nors pirminės medžiagos pakaktų, bent jau problemos įvardijimui, jos perkėlimui į mokslinį, profesionalų lygmenį. Sakoma, kad mūsų istorikai profesionalai neturi pakankamai pajėgumų ir finansų. Tačiau tų pačių finansų, tarkime, užtenka Istorijos instituto funkcionavimui. Kokios problemos ten įvardijamos, kaip prioritetinės? Tos, kurios yra paprastesnės tyrėjams, kurioms pakanka šaltinių mūsų šalies archyvuose. Koks istorikas ramiai sau ir pamažėle tiria Valakų reformos (XVI a.) vingrybes ir panašius dalykus. Užtektų pažvelgti į daktarinių disertacijų temas. Štai vien Vilniaus Universitete 1999 - 2004 buvo apgintos 28 daktaro disertacijos. Nesakau, kad Valakų reforma nesvarbu. Tačiau teigiu, kad yra temų daug svarbesnių, turinčių pamatinę vertę visai mūsų šalies istorijos paradigmai.

(DAUGIAU…)

   Ėjau… Pradžia atrodė daug žadanti - ėjau susikaupime, su stipriu vidiniu motyvu, kaip man atrodė. Mano vidinio nusiteikimo netrikdė nei kerintys kalnų vaizdai, nei svaigus aukštis. Tiesiog ėjau…

Svarsčiau - grįžtu aš ar paprasčiausiai ateinu? Manau tiko ir viena ir kita. „Ateinu” labiau fiziniame lygmenyje, kadangi neramus protas bylojo, kad galiu tik ateiti, nes, anot jo, niekada čia dar nebuvau. Dvasiniame lygmenyje - „grįžtu”, nes pats pajautimas buvo lyg grįžčiau į kažką didingo ir šviesaus, į tai, ką iš tiesų kažkada pažinojau ir į tai, ką norisi pažinti iš naujo vėl ir vėl…

(DAUGIAU…)

   Mes paprastai neteisingai vartojame žodį mirtis. Ne tie mirę, kurie paliko šį laikiną pasaulį. Iš tikro mirę tie, kurie nepažįsta patys savęs. Mirtis - tai nežinojimas, nes nežinantieji palaidoti šaltame akmeniniame savo ribotumo karste, jie, nieko nežinantys, nieko nemokantys, nieko nesuvokiantys, nieko nesiekiantys. Besmegeniai negyveno niekada. Gyvenimas - tai ne tik judrus egzistavimas. Gyvenimas - tai mąstymas; gyvenimas - tai siekimas; gyvenimas - tai teisingas priėmimas; gyvenimas - tai pripažinimas; gyvenimas - tai pajautimas; gyvenimas - tai veržimąsis ir pirmiausia - tai suvokimas! Tiems, kas supranta gyvenimą, mirties būti negali, tiems, kas nesupranta mūsų laikinojo buvimo čia tikslo - gyvenimo būti negali.

(DAUGIAU…)

  Lietuviškai pateikiame vieną iš žymiausių hermetinių tekstų, priskiriamų pačiam Hermiui Trismegistui, Senovės Egipto išminčiui - “Smaragdo Lentelė”. Tai vienas žymiausių daug šimtmečių Vakaruose žinomų dvasinių tekstų. Visos dvasinės kryptys skirtingais žodžiais kalba apie panašius dalykus. Nėra to, kas buvo žinoma Rytuose, ko nežinojo Vakarai. Nėra to, ką žinojo Vakarai, kas buvo nežinoma Rytuose. Viena Šviesa apreiškia pasauliui Meilę, Tiesą ir Gają (Evoliuciją).

(DAUGIAU…)

  Tam, kad užsiimti Šviesos paieškomis arba praktikuoti jogą, visiškai nebūtina visiškai atsižadėti įprasto gyvenimo.

(DAUGIAU…)