Yogi.lt naujienlaiškis
Dievas - ne protas, o Priežastis, dėl kurios yra protas; Dievas - ne Dvasia, o Priežastis, dėl kurios yra Dvasia; Dievas - ne Šviesa, o Priežastis, dėl kurios yra Šviesa.
Iš Egipto Išėjimo dienos šviesoje (Mirusiųjų) knygos
Tai malda iš vieno žymiausių hermetinių veikalų, priskiriamų Hermio Trismegisto (Egipte vadinto išminties ir raštijos dievu Totu) plunksnai:
Dieve Šventas, viso kas yra Tėve,
Dieve Šventas, kurio valia vykdoma jo galybės.
Dieve Šventas, panorėjęs būti pažintas tų, kurie tau priklauso.
Vis plačiau kalbama apie mūsų tautos ryšius senovėje su taip vadinama Europine Sarmatija. Istorikai šiai diskusijai, berods, nėra pasiruošę - labai keista, kad ši tokia svarbi mūsų senosios istorijos tema liko praktiškai apeita. Nors pirminės medžiagos pakaktų, bent jau problemos įvardijimui, jos perkėlimui į mokslinį, profesionalų lygmenį. Sakoma, kad mūsų istorikai profesionalai neturi pakankamai pajėgumų ir finansų. Tačiau tų pačių finansų, tarkime, užtenka Istorijos instituto funkcionavimui. Kokios problemos ten įvardijamos, kaip prioritetinės? Tos, kurios yra paprastesnės tyrėjams, kurioms pakanka šaltinių mūsų šalies archyvuose. Koks istorikas ramiai sau ir pamažėle tiria Valakų reformos (XVI a.) vingrybes ir panašius dalykus. Užtektų pažvelgti į daktarinių disertacijų temas. Štai vien Vilniaus Universitete 1999 - 2004 buvo apgintos 28 daktaro disertacijos. Nesakau, kad Valakų reforma nesvarbu. Tačiau teigiu, kad yra temų daug svarbesnių, turinčių pamatinę vertę visai mūsų šalies istorijos paradigmai.
Ėjau… Pradžia atrodė daug žadanti - ėjau susikaupime, su stipriu vidiniu motyvu, kaip man atrodė. Mano vidinio nusiteikimo netrikdė nei kerintys kalnų vaizdai, nei svaigus aukštis. Tiesiog ėjau…
Svarsčiau - grįžtu aš ar paprasčiausiai ateinu? Manau tiko ir viena ir kita. „Ateinu” labiau fiziniame lygmenyje, kadangi neramus protas bylojo, kad galiu tik ateiti, nes, anot jo, niekada čia dar nebuvau. Dvasiniame lygmenyje - „grįžtu”, nes pats pajautimas buvo lyg grįžčiau į kažką didingo ir šviesaus, į tai, ką iš tiesų kažkada pažinojau ir į tai, ką norisi pažinti iš naujo vėl ir vėl…
Mes paprastai neteisingai vartojame žodį mirtis. Ne tie mirę, kurie paliko šį laikiną pasaulį. Iš tikro mirę tie, kurie nepažįsta patys savęs. Mirtis - tai nežinojimas, nes nežinantieji palaidoti šaltame akmeniniame savo ribotumo karste, jie, nieko nežinantys, nieko nemokantys, nieko nesuvokiantys, nieko nesiekiantys. Besmegeniai negyveno niekada. Gyvenimas - tai ne tik judrus egzistavimas. Gyvenimas - tai mąstymas; gyvenimas - tai siekimas; gyvenimas - tai teisingas priėmimas; gyvenimas - tai pripažinimas; gyvenimas - tai pajautimas; gyvenimas - tai veržimąsis ir pirmiausia - tai suvokimas! Tiems, kas supranta gyvenimą, mirties būti negali, tiems, kas nesupranta mūsų laikinojo buvimo čia tikslo - gyvenimo būti negali.
Lietuviškai pateikiame vieną iš žymiausių hermetinių tekstų, priskiriamų pačiam Hermiui Trismegistui, Senovės Egipto išminčiui - “Smaragdo Lentelė”. Tai vienas žymiausių daug šimtmečių Vakaruose žinomų dvasinių tekstų. Visos dvasinės kryptys skirtingais žodžiais kalba apie panašius dalykus. Nėra to, kas buvo žinoma Rytuose, ko nežinojo Vakarai. Nėra to, ką žinojo Vakarai, kas buvo nežinoma Rytuose. Viena Šviesa apreiškia pasauliui Meilę, Tiesą ir Gają (Evoliuciją).
Tam, kad užsiimti Šviesos paieškomis arba praktikuoti jogą, visiškai nebūtina visiškai atsižadėti įprasto gyvenimo.
Grįžęs iš piligriminės kelionės Himalajuose aplankiau Viešpaties Ragučio akmenį prie Šv. Paraskevijos cerkvės. Džiugu, situacija kiek pagerėjusi, vieta pamažu ima atsigauti, nors vėl teko pašalinti keletą nuorūkų ir šiukšlių. Tačiau atsirado ir daug žvakučių, akmuo pamažu imamas gerbti ir tvarkyti. O pašalinti atidirbusias žvakutes jau daug linksmiau ir natūraliau, nei nepagarbiai ne vietoje numestas nuorūkas…
Šis tekstas pavadintas “Laiškas vienai mergaitei: apie ligas ir jų priežastis”. Gal būt bus naudinga pasiskaityti ir kitiems. Sergantiems ir sveikiems.
Labas,
Girdėjau, kad truputį apsirgai? Skrandis.
Matyt, taip vadinamu “nerviniu pagrindu”? Žinoma ir maistas šiek tiek lemia.
Kai ką norėčiau tau pasakyti ir jau ne pirmą kartą. Be vidinio stebėtojo išvystymo galima likti tik tokioje būklėje. Kai problemos subtiliosiose formose pasireiškia fiziniame lygmenyje. Toks kelias pilnas visokių kentėjimų ir kitokių „įdomių” situacijų. Apie jas įdomu skaityti knygose, tačiau pačiam (-iai) patirti ne visad malonu. Ir taip bus tol, kol nepradės stiprėti vidinis Stebėtojas. Kas yra tas stebėtojas? Tai reiškia, kad viskas vyksta kaip vykę, “but you not involved”. Viskas vyksta tik išorėje. Labai paprasta.
Straipsnis, publikuotas “Respublikos” priede “Pastogė”. Apie patį “lietuviškiausią” akmenį - gintarą ir jo reikšmę bei savybes.
“Gintaras - mažytis saulės gabalėlis, todėl jo jėga didžiulė. Jis gali padėti žmogui bet kurioje situacijoje, apsaugodamas jį savo lauku. Jo apsauginis laukas dirba jau prieš neigiamoms įtakoms papuolant į šeimininko lauką. Jis suteikia pasitikėjimo savimi, sustiprina energinį lauką. Jei gintaras iš tiesų pradeda veikti, jis ištraukia savo šeimininką net iš beviltiškų situacijų. Tačiau labai svarbu teisingai koncentruoti savo mintis, nes jei gintaro šeimininkas turės per daug norų, gintaro energija išsibarstys ir jo pagalbos jis nepajus.”
