Apie auklėjimą

IMG_6208 Esminis vaiko auklėjimasis (padedant tėvams) vyksta iki maždaug 14 metų amžiaus. Jei kažkas nepadaryta per pirmus 14 metų, joks aukštasis mokslas to ištaisyti jau negali. Beviltiška „investuoti“ į aukštąjį mokslą, jei neinvestavote į pradinį. Kalbame ne vien apie pinigus, o apie pačių tėvų gebėjimų ugdymą, jų laiką ir dėmesį, skirtą vaikui.

Ką galėtų/turėtų suteikti tėvai vaikams iki jiems sukaks 14 metų:

Padėti išlaikyti ir išsaugoti medžiaginę ir psichinę kūno sveikatą, apsaugoti nuo aplinkos kenkimo, tačiau leidžiant su ja susiliesti, padedant išlaikyti darnų ir tvarų augimą;

Padėti gauti deramą pradinį ir tolesnį (pirmi 9 mokslo metai) išsilavinimą, suteikiant galimybę pamatyti neiškreiptą, visuminį pasaulio vaizdinį bei padedant jaunam žmogui susikurti bendrinės pasaulėvydos pamatus (pasaulio pažinimas – nuo susieto-konkretaus iki atsieto-abstraktaus);

Perduoti savo specialybės/amato/verslo pamatus (jei tai įmanoma), išmokyti įvairių darbų, stebint vaiko polinkius, kartu dirbti namų ūkio darbus;

Išmokyti skaityti knygas, kartu kaupiant šeimos knyguvą (biblioteką);

Diegti bendrystės, bendruomeniškumo su šeimos nariais ir gimine pojūčius per bendravimą (šeimos nėra be platesnės aplinkos – giminės). Šeimos ir asmeninių tėvų ryšių perdava. Jei tėvai nebendrauja su savo broliais ir seserimis, su seneliais, dėdėmis ir tetomis, kaip galima tikėtis, kad ir vaikų šeimos bus tvirtos ir ilgalaikės?;

Mokyti vaiką būti dėkingu. Nuo smulkių dalykų iki esminių;

Mokyti laikytis švaros visais lygmenimis: ne vien ne vien artimiausios aplinkos ir kūnišku lygmeniu, tačiau ir jausmų ir minčių švarą, o taip pat Visos Žemės Švarą ir Darną;

Išmokyti šokti (ne kratytis pagal muziką, kratytis jie išmoks patys);

Išmokyti raiškiai kalbėti, nuosekliai reikšti mintis žodžiu;

Išmokyti jauną žmogų medituoti, ramiai žvelgti į savo protą, mintis;

Padėti vaikui išsaugoti ryšį su gamta, gamtos pažinimas būnant gamtoje, o ne vien iš vadovėlių;

Rodyti pavyzdį vaikui savo gyvenimu – kaip Daryti, o ne kaip nedaryti;

Saugoti ir palaikyti vaiko saugumo namuose pojūtį. Tėvai – lyg siena, už kurios jis visada saugus, tačiau toje sienoje yra durys ir langas.

Vaiko akivaizdoje tėvai visada kalba vienu balsu, prieš tai aptarę rūpimus klausimus. Jei vieningo požiūrio nepavyksta pasiekti, nesiginčyti vaiko akivaizdoje ir palaukti, kol sprendimas paaiškės, toliau tėvams kalbantis ir bendraujant tarpusavyje.

Tinkamas auklėjimas vyksta tada, kai jūs pats esate (siekiate) tapti tuo, kuo norite matyti savo atžalą (dvasinės-asmeninės savybės). Vengti pamokslavimo. Vaikams dovanoti savo neatlygintiną meilę be išankstinių sąlygų ir prisirišimų. Kai užaugs, toks žmogus bus labiau savarankiškas, juo bus daug sunkiau manipuliuoti.

Kartu mokykitės išreikšti savo jausmus: šeimos nariams, draugams ir artimiesiems, naminiams gyvūnams ir visai gyvūnijai, augalams – medžiams, gėlėms, o taip pat akmenims: žodžiais ir veiksmais. Išmokus – plėsti šį suvokimą Tėvynės, gamtos, visos Žemės lygmeniu. To reikia daugiau tėvams, nei vaikams, nes vaikai tai daryti moka savaime.

Ne užspausti jauną žmogų dirbtinių taisyklių sąvadu, o leisti jam reikštis, atsargiai nukreipiant. Kuo aukštesnis tėvų sąmoningumas, tuo mažiau taisyklių reikia ir vaikams, daugelis dalykų tampa savaime suprantami ir nereikalauja papildomo dėmesio ir draudimų;

Mokyti gerbti tėvus, protėvius – visus, kurie gyveno prieš tau ateinant. Visa, ką turi šiandien, esi gavęs jų darbo, pasiaukojimo dėka. Gerbti savo žemės, savo šeimos-genties-tautos praeitį – tai tiesti tiltus į ateitį.

Auklėjimas yra visada mokymas savo pavyzdžiu. Iš esmės, tėvai ir vaikai mokosi, „auklėjasi“ kartu. Tai bendra darni veikla.

RG

IMG_6208

Vikto Rijos nuotr.

-

Vydija te skleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas, kaip giliausia dermė (darna).

www.yogi.lt