Konfucijaus „Didysis mokslas“

Konfuci Su džiaugsmu šiek tiek prisidėjau prie Savitri Ashram atlikto Konfucijaus išminties vertimo. Šiame mokyme glūdi paprasti atsakymai į daugelį ryškių nūdienos klausimų. Tai štai kodėl visos valdžios ir viršininkai nemėgsta senelio Konfucijaus ir jo raštų…

Ir mums patiems dažnai sunku būna pripažinti, kad „Jei šaknyje yra sumišimas ir betvarkė, sąmoningumas yra pažeistas, tai ir viršūnėse nebus tvarkos.“ Ir ši mūsų valdžia, nors jos atskirtis nuo žmonių šiandien yra milžiniška, vis tik yra mūsų bendruomenės-visuomenės pagimdytas darinys, mūsų bendrinės sąmonės atspindys.

Toks lyg mūsų visų jausmų-minčių-poelgių vidurkis. Jei galvojam, kad valdžia serga, reiškia ir visuomenė (reiškia mes visi) yra tiek pat ligota. O mes toliau piktinamės: valdžios negerais darbais, abejingumu žmogui, savanaudiškumu… Ir labiausiai „užkliūna“ medžiagiški dalykai – pinigai, išmokos, pvm, mpd, bvp … Argi tame esmė? Pagalvokime dar kartą, pabūkime ramybėje… Juk viskas labai paprasta.

Konfucijus nurodo būdus pasveikti ir atstatyti pažeistą bendruomenės darną.

Taip Konfucijus kalbėjo.

Didžiojo mokslo esmė ir tikslas:

 

… Aiškiai suvokti, kaip išlaikyti aiškumą savo sąmonės veikime.

… Mokėti būti artimu savo tautai.

… Būti tvirtu, veržiantis link darnos ir gėrio.

 

Jei įgausi tvirtumo, gebėsi neprarasti orumo (vidinio veržimosi).

Gebėsi neprarasti orumo, išmoksi nusiraminti.

Išmoksi nusiraminti, atrasi saugumo jausmą.

Atrasi saugumo jausmą, išmoksi mąstyti.

Išmoksi mąstyti, pasieksi darnos ir gėrio būsenos.

 

Kiekviena esybė turi šaknį ir turi viršūnę.

Kiekvienas veikimas turi pabaigą, o turi ir pradžią.

 

Kai sužinosi ir suvoksi, kaip ir kuo matuoti Orumo (vidinio veržimosi) būseną savo kelyje, siekiant darnos ir gėrio, prieš ir po (sąmonės veikloje), priartėsi prie Didžiojo mokslo suvokimo paslapčių.

 

Senovėje:

Kai norėjo aiškiai matyti, kaip išlaikyti aiškumą savo sąmonės veikime, suvokė, kad visų pirma reikia įvesti tvarkos eiliškumą šalies reikaluose.

Kai norėjo sutvarkyti šalies reikalus, suvokė, kad pirma reikia sukurti teisingą tvarkos eiliškumą šeimoje.

Kai norėjo sukurti teisingą tvarkos eiliškumą šeimoje, suvokė, kad visų pirma reikia užsiimti tvarkos eiliškumu savyje.

Kai norėjo sukurti teisingą tvarkos eiliškumą savyje, suvokė, kad pirma reikia pasiekti tiesos savo sielos virpesiu.

Kai norėjo siekti tiesos savo sielos virpesiu, suvokė, kad pirma reikia pasiekti švaros savų minčių.

Kai norėjo siekti švaros savų minčių, suvokė, kad visu pirma dera įgyti Žinojimą.

 

Žinojimo esmės supratimas ateina tik suvokus veiklos eiliškumą.

 

Tik suvokus veiklos eiliškumą, po to yra įgaunamas Žinojimas.

Tik įgavus Žinojimą, po to yra pasiekiama sąžinės švara savose mintyse.

Tik pasiekus sąžinės švarą savose mintyse, tik po to įgaunama švara savo sielos virpesyje.

Tik įgavus švarą savo sielos virpesyje, tik po to pasiekiama eiliškumo tvarka savo sąmonės veikloje.

Tik pasiekus eiliškumo tvarkos savo sąmonės veikloje, tik po to atstatomas teisingas tvarkos eiliškumas šeimoje.

Tik atstačius teisingą tvarkos eiliškumą šeimoje, tik po to sutvarkomas teisingas veiklos eiliškumas Šalyje.

Tik atstačius teisingą veiklos eiliškumą Šalyje, tik po to yra atstatoma taika, darna ir gėris po visu dangumi.

Pradedant nuo didžiausių esybių veikimo, iki paties mažiausio žmogaus veiklos, vienintelė teisingo eiliškumo veikimo šaknis yra sąmoningumas.

Jei šaknyje yra sumišimas ir betvarkė, sąmoningumas yra pažeistas, tai ir viršūnėse nebus tvarkos.

Taip nebūna, kad silpnindamas tai, ką turėtum sustiprinti, galėtum paversti stipriu tai, kas vis silpnėja.

***

Konfucijus gyveno maždaug prieš 2500 metų senovės Kinijoje. Galimai pirmas ištarė „auksinę taisyklę“, kurios mokė savo mokinius: nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad būtų padaryta tau pačiam.

Taip pat jis pabrėžė šiuolaikiniam žmogui „keistus“ dalykus ir gyvenimo taisykles, kurių gerbimas padėtų žmonėms išvengti daugelio rūpesčių ir bėdų.

Vienas iš kertinių Konfucijaus mokymo dalykų – apeigų svarba. Mokytojas primena, jog „ištikimybė apeigoms“ (kiniškai – Li) yra vienas iš bendruomenės kertinių akmenų. Kalbama ne tik apie vienokios ar kitokios tikybos ritualus. Svarbios yra tuoktuvės, kalendorinės šventės, šeimos narių gimtadieniai, šeimos susirinkimai sekmadieniais prie pietų stalo ir t.t. Apeigos, atliktos teisingai ir nuoširdžiai, giliai paliečia mūsų jausmus ir palieka dvasinį pėdsaką, rodo mūsų vidinį veržimąsi ir ketinimus. Tai padeda bendruomenei – nuo šeimos iki valstybės – išlaikyti sveikatą ir tvarumą.

Antras svarbus dalykas, kurį pabrėždavo Konfucijus, yra pagarba tėvams. Jis sakydavo, kad jaunystėje tėvų reikia klausyti, rūpintis jais, kai tėvai pasens, liūdėti dėl jų mirties ir atlikti apeigas jų atminimui. Jis sakydavo, kad vaikams nedera išvykti gyventi toli, kol tėvai yra gyvi. Jei tėvai pavogtų avį, reikia prisiimti kaltę sau – sakydavo Konfucijus. Šis jo mokymo principas vadinamas „sūnaus pagarbumu“ (kiniškai – Siao).

Trečias dalykas Konfucijaus mokyme – pagarba mokytojams ir garbiems žmonėms. Jis kalbėjo apie griežtus vaidmenis visuomenėje bei autoritetų pripažinimą. Jis sakydavo, kad valdovas turi būti valdovu, pavaldinys pavaldiniu, tėvas tėvu, o sūnus sūnumi. Šis principas kviečia prisiminti, jog gyvenime yra žmonių, kurie gali mums padėti, patarti ir kažko išmokyti. Šis priėmimas visuomenę daro tvarią ir įgalią mokytis bei tobulėti. Dera vystyti savyje kuklumą ir supratimą, jog yra žmonių, turinčių daugiau gyvenimiškos patirties už mane patį. Galimybė klausyti, mokytis ir paklusti nėra silpnumas, o rodo žmogaus kuklumą ir priėmimą.

Ketvirtas dalykas – Konfucijus sakydavo, jog įgytos žinios yra svarbiau, nei kūryba. Dažnai yra garbinama visokia kūryba ir akimirkos „nušvitimai“. Konfucijos sakydavo, jog daug svarbiau yra kasdienis darbas ir žinojimo siekimas, trunkantis visą gyvenimą. Už akimirkos nušvitimą yra daug svarbiau metų metai dvasinių pratybų.

Penkios nuolatinės žmogiškosios dorybės – tai Gailestingumas (Žen), Ištikimybė apeigoms (Li), Teisumas-šventumas (I), Išmintis ((Čži), Sąžiningumas (Sin). Jis sakydavo, kad šias dorybes reikia savyje auginti lyg gėles, kasdieniu darbu ir rūpesčiu.

RG

Konfuci

Vydija te skleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas, kaip giliausia dermė (darna).

www.yogi.lt