Saulės šventykla

  … Ir tada Mokytojas kalbėjo:

„Visos upės teka į jūrą. Vanduo yra vienas visur. Gali skirtis jo savybės, kažkur jis sūrus, o kitur – gėlas. Tačiau tai tas pat vanduo. Tokia paprasta tiesa. Vanduo yra sąmonės simbolis. Šis simbolis buvo naudojamas nuo neatmenamų laikų. Jo sėkla (bidža) yra NA (VA-NA-DA). Tačiau tai tik simbolis, rodantis kelią ten, kur nėra kelių.

Yra viena Tiesa, ji amžina ir nekintanti. Ji niekada nebuvo atsiradusi, todėl niekada neišnyks. Ją savaip išreiškia visos religijos ir dvasinės kryptys. Ši Tiesa, lyg ugnis – dega lygiai ir skaisčiai, ji šildo ir rodo kelią tiems, kas jo ieško. Visos religijos susilieja šioje ugnyje ir iš jos išeina. Žmonės labai skirtingi, todėl negalėjo būti tik vienas tikėjimas. Tačiau už šios gausos slepiasi TAI, kas šiuos tikėjimus jungia – ši Dvasios Ugnis, kuri yra nekintanti Tiesa, reiškia, pats Dievas. Jis yra visur. Tai žinojo mūsų protėviai. Jo Valia yra atnešti į Žemę įvairūs keliai Tiesai pasiekti. Imkite ir skaitykite, – sako išminčius. Tikrieji žodžiai yra užrašyti Dvasios pasaulyje. Neneikite, o tvirtinkite Tiesą esą. Visi keliai veda į kalno viršūnę. Jums nebūtina rinktis čia ir dabar. Jei jau pasirinkote – neneikite tų, kurie eina kitu keliu, Gerbkite kito pasirinkimą, nes per tą, kurį vadini „kitu“, kalba Jis – Didžioji Visatos Sąmonė.

 Daug buvo bandymų suvienyti tai, kas nesuvienijama. Tačiau vidinė Matančiųjų vienybė buvo visada. Nereikia vienyti to, kas nebuvo atskirta.

 Ten, kur dega Šventoji Ugnis – tebūnie Taika ir Ramybė.

 Daugiau nieko nereikia ir tada nieko netrūksta. Įvairūs keliai lyg upės susitinka Dvasios Ugnyje – taip parašyta Ugninės Dvasios Knygoje. Žmonijai jau užtenka skirstymosi į savus ir svetimus. Laikas paspausti rankas ir pripažinti savo brolius ir seseris. Pripažinti tai, kas buvo visada. Vidinę žmonijos vienybę – Kristuje, Budoje, Mahomete – ši vienybė buvo ir ji švietė ryškiai bei rodė kelią. Neneikite kitų atrastų slėpinių, o ženkite į Tiesą. Ir Tiesa padarys jus laisvus, – sakė Pranašas. Nėra „mano“ ir „tavo“ laisvės. Yra MŪSŲ laisvė, MŪSŲ Žemė, MŪSŲ Tikėjimas, pasireiškiantis įvairiais pavidalais ir formomis. Tapkite tuo Tikėjimu, būkite tuo Tikėjimu – ir Tiesa bus atskleista tiems, kas Ją suvokti gali. Gali kiekvienas, nes visi esame Dievo vaikai.

Kai tamsa išnyksta, Šviesa spindi nuostabiai balta ir švaria spalva. Ženkite į šią Šviesą ir visados būsime kartu, nes niekada ir nebuvome atskirti. Atskirumas – iliuzija, bendrystė – vienintelė realybė. Nesakykite „mano“ ir „ne mano“, – o sakykite MŪSŲ. Nesakykite „aš“ ir „tu“, o sakykite – MES. Visi žmonės – viena didelė šeima. Tai ne nauja, tačiau turi skambėti naujai vėl ir vėl, kol netaps jūsų gyvenimo realybe.“

 Toje vietoje, kur Jis kalbėjo, buvo pastatyta Saulės šventykla. Ji stovėjo kaip simbolis to neišreiškiamo Vienio, kuris jungia visa, kas yra. Pastatyta nedidelės upės vingyje, savyje ji talpino religijų ir pasaulėžiūrų vidinę vienybę. Ji stovėjo tyloje ir susikaupime, pati nieko nevienydama ir niekas būdamas joje, nebandė „kažką“ daryti, kad išorės pasaulyje suvienyti tai, kas neturi būti suvienyta. Ši šventykla pati buvo ta vienybė, kuri jau yra ir visada buvo. Sąmonės vienybė, proto vienybė Didžiajame Žmoguje. Ir joje deganti ugnis priartindavo žmones prie To, ką jie buvo įpratę vadinti Dievu ir dieviškumu.

 Pamažu šventyklos nišose žmonės pastatė savo dvasinius simbolius. Krikščionys savuosius, budistai, hinduistai savuosius. Praeidami kitų religijų ir tikėjimų atstovai palikdavo šventykloje kažką savo ir brangaus. Ir tuomet žmonės, būdami šventykloje tyloje ir ramybėje, imdavo pastebėti jiems atrodžiusį keistu dalyką. Stebėdami degančią Šventą Ugnį, kai kurie iš jų matė, kaip šioje ugnyje išnyksta visi religiniai simboliai – ir iš jos vėl visi jie atsiranda. Mačiusieji apie tai pasakojo tiems, kas pamatyti negalėjo.

 Ir buvo džiaugsmas ir Suvokimas, kad viskas gimė iš Didžiosios Ugnies ir atėjus laikui, į ją sugrįš. Ir nėra Gyvenimui pabaigos ir nėra pradžios. Yra tik amžinas Visatos gyvenimas ir Šventoji Ugnis yra To simbolis.

 AMEN, AMIN, AMUN, OM

R.G.Narajanas

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Nikolajus Rerichas. „Kalnų studija“. N.Rericho galerija Nagare (Indija).

R.G.Narajano nuotr.