S.Daukanto raštai: dvasinė praktika

Kaip žinia, yra trys dvasinio kelio taisyklės, kurių derėtų prisilaikyti tiems, kas eina dvasiniu keliu. Pirmoji taisyklė  – laikytis etikos ir moralės normų (sąžiningumas prieš patį save). Jogai šį elgesio kodeksą vadina „jamomis ir nijamomis“. Antroji taisyklė – santykių su socialine aplinka sureguliavimas arba taip vadinama „gyvenimo joga“, pamokos per konkrečias situacijas. Nebėgti toli, į mišką ar vienuolyną, o sureguliuoti konfliktus ir problemas, kylančius čia ir dabar.

Ir trečioji taisyklė – savo gimimo šalies dvasios gilesnis pažinimas. Kaip žinia, žodžio „atsitiktinumas“ nėra išminčiaus žodyne. Kodėl į šį pasaulį atėjau būtent čia? Ką turiu padaryti? Kokias pamokas išmokti? Kuo galiu padėti savo gimtąjai žemei ir jos žmonėms?

Yra pasakyta – laikykis šaknų. Medis be šaknų augti negali. Žmogus taip pat yra pasaulio simbolis – Gyvybės medis. Visos medžio dalys yra svarbios. Vis tik, medis prasideda nuo šaknų, nors dangų ir šlovę bei grožį pasiekia jo laja. Nieko nėra atskirta. Stiprios šaknys padeda lajai pasiekti dangų bei ten išsilaikyti. Tvirtas medis atsparus gyvenimo negandoms. Liūdnas medžio su sutrūnijusiomis šaknimis likimas, koks jis aukštas ir gražus bebūtų…

Simono Daukanto tekstai kvėpuoja protėvių gyvata. Juos skaityti yra PRISIMINTI.  Parašytas viena iš lietuviškų gyvųjų tarmių, šis tekstas suteiks daug džiaugsmo ir papasakos apie protėvių gyvenimą.  Čia rasite daug gražių žodžių, kurių jau beveik ar visiškai nebevartojame. Tokių knygų skaitymas yra dvasinė praktika ir puikus pavyzdys, kaip teorija susilieja su praktika.

Šiandienos istorikai S.Daukanto darbus dažnai vertina gana skeptiškai. Tačiau tai nėra teisinga.  Geriausias pavyzdys – šventyklos Šventaragio slėnyje aukuro (piramidės) aprašymas. Atkasus Katedros požemius pasirodė, kad S.Daukantas buvo teisus…

Tačiau kalbame ne apie nuogus faktus, o nelengvai apčiuopiamą dvasinę substanciją, kuri glūdi už fakto ir žodžio ir kurią vadiname Tėvynės Dvasia. Simono Daukanto darbuose ji yra gyva.

 “Nieko nėra amžino šiame pasauly: kaipogi visa, kas tenai yra, dievo parėdymu anksčiau ar vėliau ilgainiui pasikeičia, regis, dėl to vien, idant žmogus ne šio svieto, bet antro gyvenimo geistų.“/Simonas Daukantas.

***

Simono Daukanto „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“:

budas_daukantas

***


SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Išminties akmuo. „Grįžulo ratų“ akmenų kompleksas prie Birutės kalno, Palangoje.

Agnės Marijos nuotr.