Išminčių sakymai 65

patanjali2 Išties, mes ESAME – jau mirę, bet dar negimę….o gal ir atvirkščiai.

R.G.Narajanas

*

Joga – tai ne veikimo būdas, – tai yra gyvenimo būdas, būdas būti.

Satpremas

*

Įsivaizduok: nėra nei rojaus, nei pragaro, juk tai taip lengva – virš mūsų tik dangus! Įsivaizduok, visi žmonės gyvena DABAR, nėra valstybių (viršininkų) ir nėra už ką numirt ir dėl ko žudyt, ir aklatikystės (religijos) nėra. Tik įsivaizduok – visi žmonės GYVI ir laimingi! Ir kažkas gal pasakytų, – eikt tu svajotojau – bet juk mes visi tokie!!! Kai tu prisijungsi, visas pasaulis taps Vienove.

Jonas Lenonas

*

Galimybė stebėti savo mintis, savo jausmus ir pojūčius – nuostabi dovana. Tada mes jau ne vien likimo šapeliai karmos vandenyne. Taip, – mes vaidiname gyvenimo ilgio pjesėje, kaip vaidintojai dalyvaudami tame vyksme. Tik skirtumas toks, jog mes kažkokiu paslaptingu būdu imame nujausti, imame žinoti, jog šis gyvenimas, kurį anksčiau laikėme tokiu rimtu ir tikru, yra viso labo vaidinimas Kažkieno surežisuotame spektaklyje. Ir Žiūrovas-Stebėtojas mumyse pamažu atbunda. Ir šis Budrumas Yra lengvas, šviesus tylusis džiaugsmas. Žiūrovas dar įsitraukęs į veiksmą, o Stebėtojas jau laisvas… Tai yra Būsena, o ne kažkoks mažiukas žinojimas, kurį galėtume išmatuoti baitais ar bitais ar kaip jie ten besivadintų…

R.G.Narajanas

*

Kas yra tikra? Tai, ko negalima būtų pakeisti…

Iš serialo Westworld

*

Mes galime šaukti: „Tebūnie taika!“, bet iš tikro tai neatneš taikos. Taika pasaulyje įsigalės tik tuomet, kai kiekvienas žmogus išmoks įveikti savo proto sumaištį. Tada taika rasis savaime.

Čiogdži Njima Rinpočė

*

Žmonės gimsta genijais, paskui tampa talentingais, vėliau – gabiais, galop virsta vidutinybėmis, o kai jų asmenybės susikuria, jie jau būna idiotais. Taip atsitinka, nes tėvai neleidžia vystytis įgimtiems vaiko gabumams.

Michail Litvak

*

Kai galų gale pažįstate save tokius, kokie esate iš tikrųjų, visi dalykai jūsų gyvenime netenka absoliučios prasmės – lieka tik santykinė prasmė. Jūs gerbiate pasaulį, bet jis netenka savo absoliutaus rimtumo ir sunkumo. Lieka tik vienas iš tiesų svarbus dalykas: ar jaučiu savo Buvimą (AŠ ESU) visose gyvenimo aplinkybėse? Ar jaučiu, kad ESU šioje akimirkoje? Ar galiu susitapatinti su grynąja sąmone? O gal esu pasiklydęs tarp gyvenimo įvykių, tarp minčių, pasiklydęs pasaulyje?

Ekhartas Tolė

*

Šie gerieji žmonės … nieko nesimokė ir viską sumaišė, ką aš kalbėjau. Pradedu būgštauti, jog ši painiava tęsis labai ilgą laiką… Ir visa tai dėl to, jog jie neteisingai užrašo, ką jiems pasakau.

Volandas (iš M.Bulgakovo. Meistras ir Margarita)

*

Kas yra Tikrovė? Tai, ką matom „dabar“ yra jau praeityje. O praeitis yra tik mintis, prisiminimas-vaizdinys tavo galvoje. Todėl liudydami daiktus ir reiškinius mes jų nepavejam, liudydami praeitį. Tikrovė yra tik Dabar ir tai ne mintis apie dabar, tai būsena Dabar. Nukreipk savo dėmesį į Dabar ir atsidursi Tikrovėje, o ne jos atspindyje tavo galvoje.

R.G.Narajanas

*

Gal būt didžiausias sunkumas yra ne tame, kad išsilaisvintume nuo blogio, mus supančio: jį lengva atpažinti, jei mes esame bent kiek nuoširdūs. Esmė tame, kad išsilaisvintume iš šito gėrio, kuris yra ne kas kitas, o blogio išvirkštinė pusė. Ir laiko amžiams užgrobęs tik mažą Tiesos dalelę.

Satpremas

*

Kas matė dabar esančius dalykus, matė visa, kas atsirado nuo amžių ir bus ateityje.

Markas Aurelijus

*

Pamatiniai gyvenimo patogumai reikalautų gyvenimo sąlygų gerinimo kartu su gyvenimo poreikių paprastumo įtvirtinimu. Tačiau vyksta kaip tik atvirkščiai – žmonės vis siekia sudėtingumo, taip panaikindami pačią sąmoningumo augimo galimybę. Čia, be jokio perdėjimo, bet koks sąmoningumo augimas yra neleistinas. Griūva šeimos, griūva valstybės, jei sąmoningumas apsireiškia. Gyvenimo Mokymas kaip našlaitis tūno įspraustas užkaboriuose, tuomet kai miestų aikštėse griaudžia mirties eisenos. Negalvokite, kad kalbame atgyvenusiais palyginimais. Net labai riboti žmonės kartais bijosi daiktų perdėtos gamybos. Suprantama, jei toliau gyvensime senuoju būdu, perprodukcija tikrai ateis. Tik tikslingas supaprastinimas gali atnešti orų gyvenimą ir išsaugoti gamtos turtus. Negalima švaistyti sukauptų Visatos turtų, lengvabūdiškai viliantis, kad būsime išgelbėti tos agnos (energijos), kurios nesame nusipelnę! Kiekvienai naujai agnai reikia ruoštis. Kiekviena motina galvoja apie savo būsimą kūdikį, negalime negalvoti apie agną, kuri yra mumyse pačiuose! Suvokime neišvengiamą galimybę.

Agni jogos ženklai. 427. 1929 metai

*

Visi daiktai plaukia laike. Ir pats aš – tik daiktas, plaukiantis savo paties sąmonės laike.

Vėjus de Hanis (Laikas ir daiktai)

*

Dieviškumas atvėrė man akis, nes aš pamačiau vulgarumo kilmingumą, pasišlykštėjimo patrauklumą, bjaurumo tobulumą ir negražumo grožį.

Šri Aurobindo

*

Kai matote grožį, kai jus užplūsta gerumas, kai suprantate paprastų dalykų vertę, ieškokite savyje šių potyrių fono. Tačiau ieškokite ne taip, kaip ieškote kokio daikto. Jums nepavyks suspausti jo delne ir tarti: „Štai, dabar jį turiu“ ar apčiuopti protu ir kaip nors apibūdinti. Tai, apie ką kalbu, primena giedrą dangų. Tai neturi pavidalo. Tai erdvė, tyla, Buvimo saldybė, tai galų gale yra neapsakomai daugiau nei šie žodžiai, kurie viso labo tik gairės. Jei tiesiogiai jaučiate šį foną savyje, jis gilėja. Todėl žavėdamiesi paprastais gyvenimo dalykais, regėdami grožį, jausdami nuoširdumą, suvokite vidinę erdvę – šių išgyvenimų šaltinį, pagrindą ir foną.

Ekhartas Tolė. Naujoji žemė.

*

Absoliuti Tiesa medžiaginiame lygmenyje yra kaip netikrovė, bet ši netikrovė yra vienintelis tikras daiktas.

Tomas Henris Burgonas

*

Lietuvių Kalbos žodyno turtingumas ir gramatinės sandaros įvairumas rodo, kad lietuviškasis mąstymas pajėgia nuostabiai plačiu mastu bei giliu laipsniu įsiskverbti į mąstomąjį objektą ir nusakyti net ir vos suvokiamus, betgi tikrovinius jo ryšių bei santykių atspalvius. Šiuo atžvilgiu Lietuvių Kalba nenusileidžia jokiai kitai Kalbai, kuria istorijos eigoje buvo sukurta ar yra kuriama aukšto lygio filosofija. Mūsų Kalba yra atviras kelias į Mūsų filosofiją. Ar Mes juo eisime, ar pasuksime sustabarėjusiu svetimybių keliu, priklausys nuo Mūsų įžvalgos, kad savas mąstymas yra nusakomas tik sava Kalba.

Antanas Maceina

*

Pasaulyje, kuriame mus lyg geležinis tinklas supančioja įvairiausi ryšiai, esmingiausias mūsų užmanymas turbūt būtų siekis išsiveržti į laisvę, tapti Laisvais nuo mūsų kūnų, nepriklausomais nuo jokių sienų. Ir tuomet, po laisvės atgavimo, mums taps nebereikalingi pasai, mes nebepriklausysime jokiai valstybei ir pas mus nebebus vizų. Mes galėsime būti Pasaulio piliečiais. Mes pagaliau galėsime pasidžiaugti atgauta nuostabia begalybe, laisvės beribiškumu.

Satpremas

*

Kažkas nustatė, kad dieviškumas turėtų būti toks ir toks, arba tai jau ne dieviškumas. Mano požiūriu, man duota tik pažinti, kas yra dieviškumas ir aš nesuprantu, kaip galima nurodinėti, kokiu jam būti. Nes kur gi tas pavyzdys, pagal kurį mes galėtume spręsti apie tai. Tokie svarstymai pagimdyti mūsų savininkiškumo (egoizmo) beprotybės.

Šri Aurobindo

*

Tarkime, jūs verslininkas, ir po dviejų įtampos, didžiulių pastangų kupinų metų jums galiausiai pavyksta sukurti paklausų ir pelną duodantį gaminį ar paslaugą. Tai sėkmė? Įprastu supratimu – taip. O iš tikrųjų ištisus dvejus metus jūs teršėte tiek savo kūną, tiek žemę neigiama agna (energija), kankinote aplinkinius ir kankinotės patys, neigiamai paveikėte daug kitų žmonių, su kuriais asmeniškai net nebuvote susitikęs. Už visų šių veiksmų slypi nesąmoninga prielaida, kad sėkmė yra įvykis ateityje ir kad tikslas pateisina priemones. Bet tikslas ir priemonės yra tas pats dalykas. Ir jei priemonės nesuteikia žmonijai laimės, nesuteiks jos ir tikslas. Išdava, kuri yra neatskiriama nuo prie jos atvedusių veiksmų, jau suteršta pačiais veiksmais, taigi kurs naujas kančias. Tokia karminė veikla nesąmoningai įamžina kančią.

Ekchartas Tolė. Naujoji žemė.

*

Pasaulyje yra teisybės angelas ir tiesos angelas. Pirmasis puola užsimerkęs, iškėlęs kardą ir su pykčio putomis lūpose, antrasis – stovi nuleidęs kalaviją ir žiūri teisybei į akis. Pirmasis, siekdamas teisybės, sukelia sumaištį ir didesnį tiesos ilgesį, antrasis atneša taiką. Pirmasis nuolat laimi, antrasis laimi pralaimėdamas.

Marcelijus Martinaitis

*

Velnias prasideda putomis ant angelo lūpų. Angelo, pakilusio į šventą kovą už teisybę. Viskas virsta dulkėmis – tiek žmonės, tiek austuvos (sistemos), tačiau amžina yra neapykanta, kylanti kovoje už teisybę…

Grigorijus Pomerancas

*

Ar jūs stebėsite tą, ar kitą reiškinį, priklausys nuo to, kokia teorija jūs naudositės…

Verneris Heizenbergas, fizikas

*

Paukščiai, kurie skraido žemai yra patogūs taikiniai medžiotojams. Lygiai taip pat, jei mano sąmonė nusileidžia žemyn, mane pagauna priešingumai ir tampu geru taikiniu įžeidimams bei užpuolimams. Šiandien pakelsiu savo sąmonę ir skrisiu virš visų sunkumų.

Iš dvasinio sveikinimo

*

Jei galimybė galvoti yra nuostabi dovana, tuomet galimybė negalvoti – dar didingesnė dovana.

Satpremas

*

Nepabusite dvasiškai tol, kol neįveiksite nesąmoningo įpročio duoti visa kam vardus ir pavadinimus; jei tai jums nepavyksta, bent įsisąmoninkite (atpažinkite-RG) šį įprotį ir suvokite, kai taip imate elgtis. Nuolatinis vardijimo vyksmas padeda ego („savininkui“-RG) toliau būti proto pavidalu. Vyksmui pasibaigus ir jums tik įsisąmoninus (atpažinus-RG) jį, užgimsta vidinė erdvė, ir jūs jau nebesate visiškoje proto valdžioje. (…) Jums dabar svarbu ne mąstymas, o pats suvokimo aktas. Ar galite suvokti nemąstydami? Ar galite žiūrėti, neklausydami iš galvos sklindančio ir nuolat vis aiškinančio, darančio išvadas, lyginančio ir bandančio „išsiaiškinti“ balso? (…) Kai mąstymas nebepasigvelbia visos sąmonės, dalis jos lieka beskvarmės pirminės būsenos. Tai yra vidinė erdvė.

Ekhartas Tolė. Naujoji žemė.

***

-

Vydija te skleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas, kaip giliausia dermė (darna).

www.yogi.lt

20171022_143519

Stupa ant švento kalno. Yatra į Sikkimą, 2017 m.