Antropoteosofinio mąstymo ugdymas

   Antropoteosofinis  mąstymas – tai mąstymas, kuriame visas kosmosas, Žemė ir visos jos karalijos, kaip ir žmogus, telpa vienoje visumoje, sudarančioje vientisą gyvą organizmą. Tiek planetos, tiek žvaigždės, galaktikų centrai, meteoritai ar kometos, kalnai, akmenys ir upės, medžiai ir augalai, gyvūnai ir paukščiai, kaip ir žmogus, antropoteosofui yra gyvi, nes priklauso tai pačiai sistemai, gyvena pagal tuos pačius dėsningumus: jie visi kvėpuoja, vadinasi, gyvena, o jeigu gyvena, vadinasi, turi sąmonę. Skiriasi tik sąmonės evoliucijos etapai.

                       Antropoteosofija aiškina protu nepaaiškinamus reiškinius ir procesus, padėdama susivokti tiems, kuriems tai rūpi. Kuo labiau žmogus susivokia, tuo giliau jam tampa aišku, kad visos tos tiek matomos, tiek nematomos sąmonės formos pasireiškia viename didžiuliame beformiame kūne, kuris vadinamas Bendrąja Sąmone arba Dievu. Taigi Dievas yra visur: jis duoda žinią, praskrisdamas paukščiu, jis pamaitina miške, atiduodamas savo kūną, tapusį uogomis ar grybais, jis užstoja nuo vėjo, tapęs uola, pagirdo, virtęs tyru vandeniu… Toks Tikėjimas buvo gilioje senovėje. Šitaip tikėjo susipratusieji. Jie kalbėjo apie tai kiekvienas savo laiku savose Žemės vietose. Jų mokymai, savaip suprasti ir išsiversti, dabar yra virtę religijomis ir dvasinėmis kryptimis.

 

                      Todėl antropoteosofija nepretenduoja būti nauja tikėjimo forma. Tai pasaulėžiūra, kuri artima bet kokias dievybes garbinančiam, bet kokias dvasines praktikas atliekančiam žmogui, gerbiančiam visas kitas Tikėjimo išpažinimo formas, kaip to paties Dievo Medžio vaisius: Medis vienas, o vaisių daug. Argi gali būti kuris nors vertesnis, jeigu jie to paties Medžio vaisiai?

 

                      Trys pagrindiniai antropoteosofo TIKĖJIMO principai:

 

1.      Tik Meilė gali sutaikyti pasaulius, nugalėti karus, nuraminti kenčiančius ir prikelti puolusius. Tik Meilė atveria Sąmonę ir padeda suprasti Dievą, kaip ir visa, kas iš jo išėjo.Tapk Meile. Būk Meile.

 

 

2.      Tiesa yra viena: viskas prasidėjo ir baigsis Jame.

Žmonės smulkina Tiesą į milijardus dalelių, įsivaizduodami, kad Tiesa yra sudėtinga, kad ji negali būti paprasta.

Tikėk esmine Tiesa, o ne jos dalelėmis.

Tada Tu įeisi į ją ir pažinsi.

 

 

3.      Viskas, kas turi Pradžią, turi ir Pabaigą. Tai Evoliucija.

Tie, kurie nori sustabdyti tai, kas nesustabdoma, nukenčia patys.

Tie, kurie bando greitinti procesą, įsikišdami į kosminius ritmus, įsivaizduodami esą dievais, – taip pat.

Todėl būk sąmoningoje Evoliucijoje. Tada Tu visados būsi ten, kur reikia, ir tada, kai tai reikalinga Tau.

 

                      Negana laikyti save antropoteosofu. Kad juo taptum, reikalingas tobulinimasis. Tobulinimasis būtinas tam, kad taptum sąmoningesnis. Tik sąmoningas žmogus žino save, todėl randa savo vietą gyvenime ir sėkmingai atlieka savo gyvenimo darbą.

 

                      Kad „žinotum save“, būtina pažinti savo silpnąsias ir stipriąsias puses, taigi tai, kas griauna, ir tai, kas gali kurti. Tai pažinęs ir atskyręs žmogus sąmoningai imasi sunkiausio darbo pasaulyje – darbo su savimi.

 

                      „Randa savo vietą gyvenime“ tas, kuris pažįsta save ir sąmoningai savo silpnybes paverčia stiprybėmis, o turimas stiprybes – galimybes ugdo. Tik žinantis save, išgirsta sielos šauksmą. Į jį atsiliepusysis negali nedirbti savo gyvenimo darbo. Todėl jis dirba jį su atsidavimu ir džiaugsmu. Tokį visados lydi sėkmė.

 

                     

                      Kaip yra trys minėti principai, taip yra ir trys juos atliepiančios darbo su savimi dalys. Vienos išskirti neįmanoma. Išskyrus vieną, procesas negali vykti pilnai.

 

 

                      Meilės principasŽemėje esančiam žmogui susijęs su Dievo pažinimu per maldą, atsidavimą ir tarnystę kitiems.

                      Hinduizme tai bhakti-joga.

                      Šį principą išskirtinai propaguoja visos krikščionybės kryptys.

                      Jis artimas sufijų mokymui.

 

 

                      Tiesos principas susijęs su Pažinimu ir objektyviu savęs bei kitų priėmimu gyvenimo praktikoje.

                      Juo stengiasi sekti sufijai.

                      Hinduizme į šį principą atsiliepia džniana-joga.

 

                     

 

                      Evoliucijos principaspirmiausia pasireiškia per vidinio savo ritmo supratimą ir gyvenimą jame.

                      Artimas sufijams, kaip ir kai kurių krypčių budistams bei hinduistams. Taip pat hinduzime į šį principą iš dalies atliepia karma joga.

 

                      Didžioji dalis religijų kalba apie Trejybę (žr. Astrėja „Septyni spinduliai ir jų valdovai“), tačiau savo sekėjus veda pagal vieną arba dvi dalis, bet ne visų trijų dalių sintezę. Visų krypčių nušvitusieji susivokė, nes aprėpė savyje ir savo gyvenime visus tris principus.

 

                      Todėl antropoteosofinio mastymo ugdymas aprėpia visus šiuos tris principus. Vadinasi, jie savaime tampa sąmonėti siekiančio žmogaus gyvenimo dalimi. Tai jo gyvenimo joga.

 

                      Trumpai paaiškinkime:

                     

1.      Dievo pažinimas per maldą, atsidavimą ir tarnystę kitiems.

Pažinimo ieškantysis sąmoningai siekia išnirti iš chaoso jūros. Kad iš jos išnirtum,    reikalinga dvasinė sistema. Tokias sistemas siūlo įvairios religijos ir dvasinės                                           kryptys. Neneigiama nė viena, tačiau pasirenkama ta arba tos, kurios artimiausios.

                                           Naudingas:

l  religijų šaltinių, jų šaknų, bendrybių ir skirtumų nagrinėjimas;

l  sąmoningas pasirinktų maldų praktikavimas;

l  šventų vietų sąmoningas lankymas, jų tvarkymas, jeigu tai reikalinga ir įmanoma;

l  auka ir tarnystė kitiems, t. y. neatlygintinas sąmoningas darbas visuomenės,                               bendruomenės labui arba patarnavimas tiems, kam tos pagalbos reikia.

 

2.      Pažinimas ir objektyvus savęs bei kitų priėmimas.

Pažįstama ne vien studijuojant dvasinę literatūrą, tačiau įdiegiant tai, kas sužinota, į savo gyvenimą. Todėl tai ir turi tapti gyvenimo joga;

Įdiegimas neįmanomas be sąmoningo stebėjimo ir savistabos. Stebėjimas – tai ne vertinimas kitų arba savęs. Kuo giliau žmogus išmoksta stebėti, tuo labiau jis pažįsta savo silpnybes ir stiprybes, tuo lengviau jam tada su jomis tinkamai tvarkytis, tuo sėkmingiau jam sekasi daryti tai, ką jis turi daryti, būti ten, kur turi, su tais, su kuriais reikia. Jis vis giliau įžvelgia ženklus ir išmoksta jais sekti.

Itin naudingas kasdienis dienoraščio rašymas, prieš gimtadienį atliekant praėjusių metų analizę, taisant padarytas klaidas, pasimokant iš jų ir ryžtingai einant toliau. Taip pamažu tampama sąmoningai veikiančiu stebėtoju.

 

Kad tokiu taptum, turi būti įveiktos trys kliūtys, labiausiai stabdančios bet kurį       ieškotoją: neryžtingumas, abejonės, prisirišimai. Tos trys kliūtys paprastai išauga iš vienos pagrindinės visų ydų ydos – puikybės – šaknies.

Visa tai įveikiama, ugdant pagrindinius sąmoningo žmogaus bruožus: Tikėjimą, teisingumą, sąžiningumą, valią, atsakomybę už savo mintis, žodžius bei darbus, savidiscipliną, neegoizmą, nuoširdumą, paprastumą.

 

 

Tik gebantis objektyviai stebėti savo mintis, žodžius, darbus ir reakcijas pamato savo kaukes ir save Tikrąjį. Šitaip pamažu rimsta protas ir emocijos, tvarkosi gyvenimas ir požiūris į save bei pasaulį.

 

Sąmonėjantis atsakingas žmogus vis giliau supranta dėkingumo, atsiprašymo reikšmę, sąvokos duoti-imti jam vis aiškiau atveria dvasios ir materijos harmoningą sąryšį. Santykiai su artimaisiais, ypač pačiais artimiausiais atveria dar gilesnius darbo su savimi klodus, išmokstant priimti save ir kitus tokiais, kokie jie yra, nieko nereikalaujant ir nevertinant, kaip ir neperšant savęs bei savo pozicijos.

 

Formuojasi naujas karmos arba priežasties-pasekmės proceso supratimas, akcentuojant savarankišką pasirinkimą kaip žmogiškos evoliucijos variklį.

Sąmonėjantis žmogus vis giliau supranta dabartinio gimimo šalies svarbą savo sielos evoliucijos procese, todėl stengiasi pažinti ją, jos istoriją, Dvasios palikimą ir padėti tuo, kuo gali.

 

3.      Savęs kaip subtiliųjų sistemų ir jų harmoningos tarpusavio sąveikos supratimas. Praktikos, padedančios tai suprasti ir tapti harmoningam.

Vidinių problemų užspaudimas ilgainiui virsta psichologinėmis ir fizinėmis problemomis, o jų „išmetimas“ kitiems – savitarpio santykių problemomis. Vadinasi, būtina rasti tinkamą sau neigiamos energijos transformavimo būdą. Tik viduje harmoningas žmogus gali kurti apie save harmoningą aplinką. Kad tokiu taptum, mokomasi valdyti savo protą, reakcijas, išlaikant vidinę pusiausvyrą bet kokiomis sąlygomis su minimaliomis pastangomis, nepažeidžiant aplinkos harmonijos, tačiau išliekant ryžtingu, valingu ir veiksniu savarankiškuose sprendimuose bei materialiajame gyvenime. Tam reikalingas kasdienis praktikavimas. Praktikos gali keistis, priklausomai nuo individo.

Tinka:

l  įvairių jogos krypčių, jų šalutinių veiksnių bei privalumų nagrinėjimas ir praktikavimas;

l  sąmoningas buvimas gamtoje, pažįstant joje gyvenančių sąmonių – mineralų, augmenijos, gyvūnijos – įvairovę. Taikymas kasdieniame gyvenime to, kas iš tų sąmonių išmokta, pastebint, stebint ir reaguojant;

l  mokymasis ne užgniaužti netinkamas emocijas ar protrūkius, kaip ir nepažeisti jais aplinkos, kito žmogaus ir santykių harmonijos, tačiau jas išreikšti pagalbinėmis priemonėmis:

l  per garsą, muzikavimą, dainavimą (išleidimas ir išreiškimas);

l  per judesį, šokį (atsipalaidavimas ir išreiškimas);

l  per piešimą (emocijų ir minčių raminimas);

l  per dienoraščio ar kt. rašymą (emocijų ir minčių raiška, jų išsiaiškinimas formuluojant, raminimas);

l  per rankdarbius (proto raminimas);

l  meditacinis bėgiojimas gamtoje (proto raminimas);

l  praktikos vandenyje, maudymasis (emocijų raminimas);

l  gamtos terapija (natūralūs kvapai, garsai) (pagalba kūnui, psichikai, protui ir dvasiai);

l  mineralų terapija (pagalba kūnui, psichikai, protui ir dvasiai);

l  fizinio darbo terapija (emocijų ir proto raminimas);

l  sportas (ištvermės, kantrybės ir disciplinos ugdymas);

l  kelionių terapija (ypač naudinga pokyčių laikotarpiais);

l  masažai kaip atsipalaidavimo priemonė, su sąlyga, kad jie atliekami tinkamai. Priešingu atveju šalutinių veiksnių gali būti pakankamai.

 

Taigi antropoteosofas supranta, kad sveika, visokeriopai švari ir sąžininga gyvensena – ne siekiamybė, o natūralus bundančios sielos poreikis.

Į šį poreikį jis ir bando atsiliepti. Šitaip pamažu eidamas jis galiausiai išgirsta ir Šauksmą, į kuri nebegali neatsiliepti…

Astrėja

 

www.astromineralogija1.lt