Apie veiksmą, arba ką man atskleidė Marsas

 

Pateikiame dvasinio ieškotojo surašytą tekstą apie veiksmą. Čia pridursime, kad išorės veiksmui visada reikalingas vidinis motyvas. Jis gali būti pavadintas ir „noru“. Tačiau savo aukščiausiose pasireiškimo vibracijose jis toks nebėra. Tikrasis Motyvas – tai įsisąmoninta veikla, savosios dharmos atlikimas. Pareiga, atliekama su meile ir džiaugsmu ten, kur tavęs labiausiai reikia. Tokio žmogaus Motyvų Marso energija praktiškai nebepaliečia (nors kiekvienas fizinis, mentalinis ar dvasinis veiksmas plačiąja prasme yra Marso energijos pasireiškimai). Tokio žmogaus Motyvus sąlygoja transsaturninių planetų energijos. Kas yra veiksmas ir kokia jo prigimtis?

 Kodėl mums kyla noras kažką daryti arba nedaryti?

 Anot Michailo Levino veiksmas – tai saviraiškos jėga, kylanti iš valios realizuoti savo norus. Taigi, tam, kad kažką pradėtume daryti, pirmiausia turi kilti noras.

 Astrologijoje norus-impulsus gimdo šviesuliai – Saulė ir Mėnulis. Saulė – tai visa ko centras, dieviškumo šaltinis, sąmonė, tikroji šviesa, o Mėnulis – praeitis, norai, prisirišimai, karma, iliuzinė šviesa. Pasirodo, kiekvienas veiksmas yra susijęs su pasirinkimu. Sąmoningai ar nesąmoningai, bet mes kiekvieną dieną renkamės. Renkamės ką valgyti, ko nevalgyti ar išvis nevalgyti. Renkamės kažką daryti arba nedaryti, t.y. būti aktyviais arba pasyviais. Čia išryškėja, kad veiksmo priešingybė yra pasyvumas. Tai nejučia verčia prisiminti du pradus – aktyvųjį JAN ir pasyvųjį IN. Pirmasis visada skatina judėjimą, evoliuciją, poreikį kažką keisti, dėti pastangas ir energiją. Antrasis linkęs prie visko prisitaikyti, mylėti viską tokiu, koks yra, tarsi nieko ir nekeisdamas, nes ir taip viskas yra tobula ir viskas bus taip kaip turi būti.

 Šioj vietoj kyla didžioji dilema, o kada laikas aktyviai veikti, stengtis, dėti pastangas ir kada – prisitaikyti, susitaikyti, nuolankiai priimti ir išlaukti? Vienam tokių klausimų nekyla arba kyla labai retai – jis paprastai veikia impulsyviai, daug negalvodamas arba galvoja po to, jei išvis galvoja, o kitas linkęs viską apmąstyti ir pasverti, kas dažnai nuveda prie abejonių ir neapsisprendimų.

 Kur išeitis?

 Krikščionybė moko „Neturėk kitų Dievų tiktais mane vieną“, t.y. kreipk savo mintis, veiksmus, NORUS į aukščiausią tikslą. Ar tai ne Saulė astrologijoje, kuriai galutiniame variante turi būti pajungtos visos planetos ir ar tai ne tas pats centras, kurio ieškoti skatina visos dvasinės kryptys?

 Atsakymas kaip ir aiškus. Dar aiškesnis jis tampa, indų šventojo Sai Babos pamokymuose apie VEIKSMĄ.

 „Gyvenimas susideda iš prieštaravimų.  Vienas jų, pvz., yra tas, kad iš vienos pusės, tu turi veikti, o iš kitos – leisti įvykiams tekėti patiems. Kaip gi tu gali veikti, kai tau iš esmės reikėtų susitaikyti?  Kai kurios tautos mano galinčios išspręsti šį paradoksą paprasčiausiai iš viso nieko nedarydamos. Jos gyvena pagal moto: „Teis Dievas“.

 Koks keistas Dievo supratimas.

 Kam ūkininkui karvė, jei jis pats gali duoti pieno?

 Kam sargui šuo, jei jam labiausiai patinka loti pačiam?

 Argi tam daviau jums tiek sugebėjimų, kad vėliau daryčiau viską Pats? Jei taip būtų, tai iš tikro teisūs būtų tie, kurie mano, kad pasaulio sukūrimas esąs „gyvas nesusipratimas“, kad jis neturįs jokios prasmės ir jokio tikslo.

 Tu ir tavo savirealizacija yra šio sukūrimo tikslas. Todėl tavo veikla turi labai svarbią reikšmę. Lygiai taip pat svarbus ir tavo veiklos rezultatų atsisakymas, kad tu veikdamas neįsipainiotum į Mają.

 Tu pasieksi vidurį tarp veiklos ir savaiminio įvykių vystymosi, atiduodamas Man savo veiklą ir visada įsivaizduodamas, kad veikėjas esu AŠ.

 Šitaip tavo tikrasis AŠ išspręs šį, atrodytų, neišsprendžiamą prieštaravimą tarp veiklos ir laisvos įvykių tėkmės.“

 „Atlikdamas teisingus veiksmus žmogus išgrynina savo širdį, kuri veda jį į Džnana (Dieviškąją Išmintį). Veiksmas tampa Dieviškąja valia tiktai tada, kai nebelieka prisirišimo prie rezultatų.“

 „Tu perdaug užsiėmęs. Ko moko Tao Te King? „Nedaryk, ir viskas bus padaryta“ Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, paprasčiausiai patogiai atsilošti ir palikti viską Dievui? Žinoma, ne. Lao Dze buvo apšviestasis, o, be to, dar ir labai darbštus žmogus. Jis žinojo, kad tingumą Dievas ne itin vertina.

 Jis norėjo pasakyti štai ką: “Nežiūrėk taip rimtai į save ir savo reikalus. Atsistok pagaliau šalia savęs. Duok savo gyvenimui laisvę“. Kiek žmonių, pvz. Gadina savo sveikatą, norėdami sveikai gyventi ir maitintis. Veik, tačiau nebūk toks įširdęs. Būk lengvas. Nieko neveik prievarta. Lanksčiai judėk su įvykių srautu. Prisitaikyk prie to, kas vyksta. Tai dharma, teisingas veikimo būdas. Jei sugebėsi gyventi dharmoje, kada nors tikrai ateis akimirka, kai turėsi parodyti charakterį, kai tau teks plaukti prieš srovę arba stovėti kaip uolai, daužomai bangų mūšos. Tačiau pirmiausia turi išmokti eiti su gyvenimu, kad vėliau galėtum pats rūpintis savo gyvenimu.

Neveikti-reiškia atsisakyti. Tačiau ko gi nori atsisakyti, jei nieko neturi?“

 „Kad ir kokius veiksmus mes atliekame su savo kūnu, tai veda prie atgimimų. Bet kuris veiksmas, geras ar blogas, gali būti palyginamas su sėklomis. Tam, kad išvengti tokių sėklų sodinimo, mes turėtume daryti visus veiksmus be troškimų. Visi veiksmai turėtų būti atliekami Dievo malonumui. Jeigu tu valai savo kambarį, galvok, kad tai darai savo širdies valymui, Dievo šventovei. Kai tu padedi ar skaudini kitus, suvok, kad tai darai sau pačiam. Tada tu niekados neleisi sau pačiam skaudinti kitus.“

 „Koncentracija yra sąmoningas veiksmas.“

 „Žmogų ir aplinką pirmiausia sujungia veiksmas.“

 „Pasaulis yra begalinis nuotolis atsiveriantis per veiksmą.“ Heidegeris

 Indraja

 –
SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

 

Parašykite komentarą