Sai Baba: atomas – Dievo forma

Ar taip svarbu trokšti malonumų ir gerovės, išsimokslinimo ir aukštų postų?

Pakanka, jei žmogus turi gailestingą širdį, laimę ir ramybę.

Tai viskas, ko žmonijai šiandien reikia. (Telugu eilės)

Šiandien mokslininkai propaguoja įvairias teorijas. Dvasingumo puoselėtojai irgi visaip skelbia apie Dievą. Tačiau žmonija nepajėgia suprasti to, ką sako mokslininkai ir dvasingieji. Galiausiai prieiname prie išvados, kad pasaulis sudarytas iš molekulių ir atomų. Negali būti pasaulio be atomų. Mūsų Venkataramanas (buvęs Sai universiteto prorektorius) iškėlė du klausimus: „Kas yra Dievas?“ ir „Kur yra Dievas?“. Dievas yra visur atomų pavidalu. Tai – teisingi atsakymai. Visata – atomų junginys. Vedantos žinovai sako: Anoraniyan Mahato Mahiyan (Brahmanas – subtilesnis už subtiliausią ir didesnis už didžiausią). Atomai jungiasi, ir todėl šiame pasaulyje matome 5 elementus, žmones, įvairius daiktus ir darbus. Atomai persmelkia viską. Pasaulis sudarytas iš atomų, ir nieko kito. Žmonės, paukščiai, gyvūnai, maistas, vanduo, rūmai, šviesa… – viskas sudaryta iš atomų. Brahmanas neturi specialios formos.

Brahmanas – subtilesnis už subtiliausią, didesnis už didžiausią.

Jis yra amžinasis Liudytojas ir persmelkia visą visatą atomais.

(Telugu eilės)

Visos galios slypi žmoguje. Nėra tokios galios, kurios jis neturėtų. Žmoguje sklinda šviesos ir elektros bangos. Magnetinė galia – didžiausia iš visų. Ji teka žmoguje nuo viršugalvio iki pirštų galiukų. Tai ji yra traukos jėgos žmoguje priežastis. Visi Dievo įsikūnijimai – Rama, Krišna – yra magnetinės galios personifikacijos. Kodėl Dievas „apsivelka“ žmogaus pavidalu? Vieni sako, kad Dievas neturi pavidalo, o kiti įrodinėja, kad Dievo pavidalas – begalinis. Tiesą pasakius, nė vienas iš šių apibūdinimų nėra teisingas. Kiekvienas atomas turi formą. Taip ir Dievas: Jis įgauna tą formą, kurią Jo pasekėjai Jam priskiria. Jis pasireiškia ta forma, kurią Jo pasekėjai šlovina, garbina ir kurią kontempliuoja.

Garsas neturi formos, bet daiktas, kuris sukuria garsą, turi formą. Panašiai ir palaima neturi formos, bet ją patiriantis žmogus formą turi. Aromatas neturi formos, bet gėlė, skleidžianti aromatą, turi formą. Meilė neturi formos, bet mylinti motina ją turi. Vanduo neturi formos, bet indas formą turi: vanduo įgauna indo formą. Taip ir Dievas neturi formos, bet atomas, kuris išreiškia Dievą, turi formą. Neteisinga įrodinėti, kad Dievas neturi formos. Iš tiesų visos formos yra Jo. Jis – begalinis ir visa persmelkiantis.

Atomas – pirminis visos kūrinijos pamatas, be atomų niekas neegzistuoja. Atomai sudaro pasaulį. Dievas slypi atome. Atomo forma – tai Dievo forma. Žmogus turėtų stengtis suprasti šią tiesą. Mokslininkai tūkstančius metų turėjo plušėti, kol nustatė, kad atomai persmelkia viską. Tačiau prieš tūkstančius metų berniukas Prahlada šią tiesą žinojo ir ją skelbė.

Niekada nemanykite, kad Dievas yra tik čia, o ten Jo nėra. Jis yra visur.

Jį galite rasti visur, kur tik ieškosite.

(Telugu eilės)

Bet net ir šiandien mokslininkai nėra supratę šios tiesos. Dievas yra aukščiau už mokslą. Štai kodėl žmonės vadina Jį transcendentine jėga. Žmonės vadina Jį įvairiai. Vardai gali skirtis, bet pagrindas yra tas pats – tai atomas. Atomo galia begalinė ir ji slypi kiekviename.

Jei paklausite vaiko, kas yra magnetas, jis atsakys, kad magnetas turi galią pritraukti geležies drožles. Tačiau jei tą patį klausimą užduosite verslininkui, jis atsakys, kad pinigai yra magnetas. Vyrui magnetas yra žmona, o žmonai – vyras. Bitei magnetas yra gėlė. Taigi matome, kad visi šios kūrinijos objektai turi viduje slypinčią magnetinę galią. Net mokslas negali jos paneigti. Senaisiais laikais karaliai dėvėdavo karūnas, nusagstytas magnetais, kurie pritraukdavo žmones. Žinoma, ir karalienės dėl tos pačios priežasties nešiodavo magnetais nusagstytus papuošalus. Dievas taip pat yra įsikūnijusi magnetinė galia. Jis yra didžiausias magnetas (angl. Super Magnet). Būtent todėl Dievas traukia visą kūriniją. Tokia dieviška magnetinė galia yra kiekviename. Tačiau žmogus visai nesistengia šios slaptosios galios suprasti.

Dievas turi begalinę traukos galią. Karalius Džanaka savo rūmuose turėjo Šivos lanką, kuris buvo labai sunkus. Mirtingieji negalėjo jo pakelti. Vieną dieną Sita, kuri tada dar buvo labai jauna, žaidė kamuoliu su savo draugėmis. Bežaidžiant kamuolys nukrito ir įstrigo po Šivos lanku. Vaikai veltui stengėsi jį pakelti. Tada Sita netikėtai kilstelėjo jį savo kaire ranka ir ištraukė kamuolį. Karalius Džanaka, tai sužinojęs, apstulbo. Jis suprato, kad Sita – ne paprasta mergaitė. Jis nusprendė atiduoti ją į žmonas tam, kas galėtų sulaužyti Šivos lanką. Jis manė, kad tik toks žmogus jai būtų tinkama pora, nes nė vienas mirtingasis negalėjo to padaryti. Taip nusprendęs, jis išsiuntinėjo kvietimus įvairiems karaliams. Paskirtą dieną suvažiavo daugybė karalių, kurie veltui stengėsi pakelti lanką. Net galingajam Ravanai nepasisekė jo pakelti. Išminčius Višvamitra atsivedė į Džanakos rūmus Ramą ir Lakšmaną. Visus susirinkusius prikaustė jų spindintys pavidalai. Niekas nežiūrėjo į lanką, o tik į Ramą ir Lakšmaną. Išminčius Višvamitra reikšmingai žvilgtelėjo į Ramą. Rama jo užuominą suprato ir lėtai nužingsniavo lanko link. Visi susirinkusieji sau tyliai šypsojosi, manydami, kad tas jaunuolis niekaip negalės atlikti užduoties, kurios neįveikė net galingasis Ravana. Tačiau, visų nuostabai, Rama lengvai, tarsi visai be jokių pastangų kairiąja ranka pakėlė lanką. Džanaka prisiminė, kad ir Sita pakėlė šį lanką. Jį apėmė džiaugsmas, kad Sitai atsirado tinkama pora. Tuo metu Rama pabandė lanką įtempti, tačiau šis griausmingai lūžo. Žmonės susižavėję stebėjo didingą Ramos figūrą ir Jo nepaprastą jėgą. Jie sveikino nuostabią Sitos lemtį, džiaugdamiesi, kad ji teks tam, kuris yra dorybingas, galingas ir dailus.

Šis epizodas rodo, kad Sita ir Rama buvo pilni magnetinės jėgos. Purnamadah Purnamidam (Tas (Dievas) yra pilnatvė ir šis (pasaulis) yra pilnatvė…). Rama buvo magnetinės galios įsikūnijimas, kaip ir Sita. Sita simbolizuoja gamtą (prakriti), o Rama – Dievą (Paramatma). Jie buvo sukurti vienas kitam. Dievą galima pažinti iš Jo begalinės traukos jėgos. Tokia jėga slypi kiekviename. Tačiau žmogus visai nesistengia pažinti savo įgimtos galios. Jį žavi fizinė jėga ir jis aukština save.

Žmonijai reikia ne malonumų ir gerovės. Tikrąją žmogaus stiprybę sudaro ramybė ir džiaugsmas. Kiekvienas turi savyje slypinčią dieviškąją magnetinę jėgą. Žmogus – šilumos energijos, elektros energijos, lazerio energijos ir kt. junginys. Žmogaus kūnas – tarsi mažas elektros generatorius. Širdis – kaip televizorius, protas – kaip fotoaparatas. Pasaulyje nėra galios, kurios žmogus neturėtų. Nors žmogus pilnas visokių galių, iš neišmanymo jis laiko save silpnu ir menku. Jis netinkamai gyvena tokį brangų žmogaus gyvenimą ir todėl kenčia.

Valis buvo labai galingas. Jis buvo magnetinės galios įsikūnijimas. Jo traukos galia buvo tokia stipri, kad priešininkai negalėdavo su juo kautis akis į akį, nes jis ištraukdavo pusę jų jėgų. Todėl Rama nukovė jį strėle, iššovęs iš už medžio. Nesuprasdami tokių subtilių paslapčių, žmonės aiškina, kad Rama padarė klaidą, nužudydamas Valį iš pasalų. Nors Dievas visagalis, atsižvelgdamas į laiką, situaciją ir aplinkybes, Jis apsimeta turįs ribotumų. Tiesą pasakius, Dievas neturi jokių ribotumų. Tačiau kartais pasaulio klestėjimo ir žmonijos gerovės vardan Jis apsimeta esąs paprastu žmogumi. Tokiais atvejais žmonės ima abejoti Jo dieviškumu. Tačiau Dievas elgiasi pagal situaciją ir aplinkybes. Tik Jis vienas žino, ką ir kada daryti. Tik Dievas turi galią ir gebėjimą pakeisti situaciją pagal Savo planą. Jis daro tai, kas tinka tam momentui.

Ramos, Lakšmano, Bharatos ir Satrugnos vestuvės vyko vienu metu. Kaip žinote, per vestuves nuotaka ir jaunikis apsikeičia girliandomis. Sita turėjo užkabinti girliandą Ramai pirmoji, o po jos tą padaryti galėjo ir kitos nuotakos. Kadangi Sita buvo mažo ūgio, ji negalėjo užkabinti girliandos aukštaūgiui Ramai. Taigi Rama turėjo palenkti galvą, bet Jis to negalėjo padaryti, nes tada žmonės sakytų, kad narsusis ir teisingasis Rama nulenkė galvą prieš moterį. Negalėdama užkabinti Ramai girliandos, Sita ilgai laikė ją rankoje. Žmonės labai stebėjosi ir sekė tuos įvykius nemirksėdami.

Šis Ramos veiksmas turi dar vieną paslaptį. Pasaulietišku požiūriu Rama iki to laiko Sitos nebuvo matęs. Tik uždėjus mangalasutrą, Sita tapo Jo žmona, ir Jis turėjo teisę į ją pažvelgti. Vyrui netinka žiūrėti į netekėjusią moterį. Tai buvo Ramos dharma. Jis pats nusistatė šią taisyklę.

Lakšmanas buvo Adisešos (Pirminės gyvatės), nešančios ant savo gobtuvo Motiną Žemę, įsikūnijimas. Rama žvilgterėjo į Lakšmaną, tarsi norėtų pasakyti: „Ko tu nepakeli šios žemės dalies, ant kurios stovi Sita, kad ji galėtų uždėti man girliandą?“ Bet Lakšmanas parodė Ramai, kad neįmanoma pakelti kokią nors atskirą dalį žemės. Jei jis bandytų kelti, tuo pat metu pakiltų ir toji žemės dalis, ant kurios stovi Rama ir kiti.

Išmintingasis Lakšmanas sugalvojo, kaip išspręsti šią problemą. Netikėtai jis puolė Ramai po kojomis ir ilgokai nepakilo. Tada Rama turėjo pasilenkti ir pakelti Lakšmaną. Sita pasinaudojo ta proga ir akimirksniu užkabino Ramai girliandą.

Šiandien žmonės skaito „Ramajaną“, „Mahabharatą“ ir „Bhagavatą“, bet nesupranta jose slypinčių subtilių prasmių.

Kur yra dieviškumas, ten veikia traukos galia. Bet Dievas Savo galią naudoja saikingai. Dievas turi begalinę galią, bet Jis laikosi tam tikrų nuostatų, kurias pats Sau nustatė. Kiekvienas žmogus turi savyje slypinčią dievišką galią. Todėl Vedos skelbia: Ishvara Sarva Bhutanam (Dievas gyvena visose būtybėse), Isavasyam Idam Jagat (Visą visatą persmelkia Dievas).

Visa, ką matote, girdite ir patiriate pasaulyje, yra tik atomų atspindys, atoveiksmis ir atgarsis. Pirmiausia turėtumėte suprasti atomų principą. Žmonės imasi įvairių dvasinių praktikų, bet Dievo tokiomis praktikomis pasiekti negalima. Šiandien žmogus nepajėgia suvokti tiesos, nes niekas jam neparodo teisingo kelio. Nė viena dvasinė praktika nepadės pasiekti Dievo. Tad kaip galima Jį pasiekti? Kaip kad Dievas lieja Savo meilę visiems, taip ir jūs turėtumėte dalytis savo meile su visais. Dievas lies Savo malonę tiems, kurie suvokia begalybės principą. Jūs turėtumėte dalytis savo meile su kiekvienu. Tik tada galite pasiekti Dievą. Dievo pasiekimas nereiškia, kad Jis yra atskirai nuo jūsų. Jis pasireikš iš vidaus. Atspindys, atoveiksmis ir atgarsis yra išorėje, o realybė yra viduje. Tai pagrindų pagrindas. Niekas nesistengia to suprasti. Niekas negali suprasti Dievo. Gyvenkite pagal Dievo įsakymus, tada tikrai Jį pasieksite. Jokiu kitu keliu nepasieksite Dievo. Dievas neturi savybių, išskyrus vieną – tai meilė. Tai – gyvybė. Meilė – vienintelis ryšys tarp jūsų ir Jo.

Labai sunku suprasti Dievą, tačiau jei Jį suprasite, jūs būsite supratę viską pasaulyje. Jei suprasite Dievą, jūs suvoksite, kad viskas yra labai paprasta. Tai Upanišadų mokymas. Jei iš tiesų mylėsite, Dievą atrasite visur. Tas, kuris nesupranta šios subtilios paslapties, nuolat klysta. Dievą galima pasiekti tik per meilę, ne per turtus ar titulus.

Nors Dievas yra visur, Jis apdovanoja Savo pasirodymu tik tuos pasekėjus, kurių maldos yra karščiausios. Žinoma, Jis tiek nenusipigins, kad pasirodytų kiekvienam, kuris tik Jį pašaukia. Jis nuspręs, ar tai būtina, ar ne. Jis užduos tokius klausimus: kur, kodėl, kas, kaip ir kada? Tik kai Jis lieka atsakymais patenkintas, atsiliepia. Jis elgiasi pagal laiką, situaciją ir aplinkybes. Visas galias, kurių reikia Dievui pažinti, žmogus turi. Žmogus labai galingas ir šventas. Nesvyruodamas ir tvirtai tikėdamas jis gali atlikti kiekvieną darbą.

Kol pasiekė mėnulį, žmogus nukeliavo milijonus mylių, bet nė colio nenukeliavo savęs link. Šiandien žmonės neriasi iš kailio, norėdami įsigyti materialių turtų, bet nė minutės neskiria Dievui kontempliuoti. Sykį Narendra (Vivekananda) paklausė Šri Ramakrišnos: „Svami, sakai, kad gali matyti Dievą. Kaip čia yra, kodėl mes Jo pamatyti negalime?“ Ramakrišna tuojau pat atsakė: „Sūnau, žmonės verkia dėl savo žmonų, vaikų, šeimos ir savo turtų. Bet ar jie išlieja nors vieną ašarą dėl Dievo? Jei žmogus iš visos širdies lies ašaras dėl Dievo, Dievas tikrai jam pasirodys.“ Trokškite pamatyti Dievą iš visos širdies. Jei jūsų tikėjimas netvirtas, Jis jums nepasirodys. Žmonės pilni abejonių, o abejonės kyla dėl prisirišimo prie kūno. Kol egzistuoja prisirišimas prie kūno, neatsiras prisirišimo prie Dievo. Dievas nepasireikš abejojantiems. Todėl turite būti tikri, kad jokiomis aplinkybėmis neleisite kilti abejonėms. Tai vienintelė dvasinė praktika, kurią jums reikia daryti. Ši dvasinė praktika tiesiog atskleis Dievą jūsų širdyje.

***

Satya Sai Baba, 2001 metai

***

www.sathyasai.lt

R.G.Narajano nuotr.

Šiandien mokslininkai propaguoja įvairias teorijas. Dvasingumo puoselėtojai irgi visaip skelbia apie Dievą. Tačiau žmonija nepajėgia suprasti to, ką sako mokslininkai ir dvasingieji. Galiausiai prieiname prie išvados, kad pasaulis sudarytas iš molekulių ir atomų. Negali būti pasaulio be atomų. Mūsų Venkataramanas (buvęs Sai universiteto prorektorius) iškėlė du klausimus: „Kas yra Dievas?“ ir „Kur yra Dievas?“. Dievas yra visur atomų pavidalu. Tai – teisingi atsakymai. Visata – atomų junginys. Vedantos žinovai sako: Anoraniyan Mahato Mahiyan (Brahmanas – subtilesnis už subtiliausią ir didesnis už didžiausią). Atomai jungiasi, ir todėl šiame pasaulyje matome 5 elementus, žmones, įvairius daiktus ir darbus. Atomai persmelkia viską. Pasaulis sudarytas iš atomų, ir nieko kito. Žmonės, paukščiai, gyvūnai, maistas, vanduo, rūmai, šviesa… – viskas sudaryta iš atomų. Brahmanas neturi specialios formos.

Brahmanas – subtilesnis už subtiliausią, didesnis už didžiausią.

Jis yra amžinasis Liudytojas ir persmelkia visą visatą atomais.

(Telugu eilės)

Visos galios slypi žmoguje. Nėra tokios galios, kurios jis neturėtų. Žmoguje sklinda šviesos ir elektros bangos. Magnetinė galia – didžiausia iš visų. Ji teka žmoguje nuo viršugalvio iki pirštų galiukų. Tai ji yra traukos jėgos žmoguje priežastis. Visi Dievo įsikūnijimai – Rama, Krišna – yra magnetinės galios personifikacijos. Kodėl Dievas „apsivelka“ žmogaus pavidalu? Vieni sako, kad Dievas neturi pavidalo, o kiti įrodinėja, kad Dievo pavidalas – begalinis. Tiesą pasakius, nė vienas iš šių apibūdinimų nėra teisingas. Kiekvienas atomas turi formą. Taip ir Dievas: Jis įgauna tą formą, kurią Jo pasekėjai Jam priskiria. Jis pasireiškia ta forma, kurią Jo pasekėjai šlovina, garbina ir kurią kontempliuoja.

Garsas neturi formos, bet daiktas, kuris sukuria garsą, turi formą. Panašiai ir palaima neturi formos, bet ją patiriantis žmogus formą turi. Aromatas neturi formos, bet gėlė, skleidžianti aromatą, turi formą. Meilė neturi formos, bet mylinti motina ją turi. Vanduo neturi formos, bet indas formą turi: vanduo įgauna indo formą. Taip ir Dievas neturi formos, bet atomas, kuris išreiškia Dievą, turi formą. Neteisinga įrodinėti, kad Dievas neturi formos. Iš tiesų visos formos yra Jo. Jis – begalinis ir visa persmelkiantis.

Atomas – pirminis visos kūrinijos pamatas, be atomų niekas neegzistuoja. Atomai sudaro pasaulį. Dievas slypi atome. Atomo forma – tai Dievo forma. Žmogus turėtų stengtis suprasti šią tiesą. Mokslininkai tūkstančius metų turėjo plušėti, kol nustatė, kad atomai persmelkia viską. Tačiau prieš tūkstančius metų berniukas Prahlada šią tiesą žinojo ir ją skelbė.

Niekada nemanykite, kad Dievas yra tik čia, o ten Jo nėra. Jis yra visur.

Jį galite rasti visur, kur tik ieškosite.

(Telugu eilės)

Bet net ir šiandien mokslininkai nėra supratę šios tiesos. Dievas yra aukščiau už mokslą. Štai kodėl žmonės vadina Jį transcendentine jėga. Žmonės vadina Jį įvairiai. Vardai gali skirtis, bet pagrindas yra tas pats – tai atomas. Atomo galia begalinė ir ji slypi kiekviename.

Jei paklausite vaiko, kas yra magnetas, jis atsakys, kad magnetas turi galią pritraukti geležies drožles. Tačiau jei tą patį klausimą užduosite verslininkui, jis atsakys, kad pinigai yra magnetas. Vyrui magnetas yra žmona, o žmonai – vyras. Bitei magnetas yra gėlė. Taigi matome, kad visi šios kūrinijos objektai turi viduje slypinčią magnetinę galią. Net mokslas negali jos paneigti. Senaisiais laikais karaliai dėvėdavo karūnas, nusagstytas magnetais, kurie pritraukdavo žmones. Žinoma, ir karalienės dėl tos pačios priežasties nešiodavo magnetais nusagstytus papuošalus. Dievas taip pat yra įsikūnijusi magnetinė galia. Jis yra didžiausias magnetas (angl. Super Magnet). Būtent todėl Dievas traukia visą kūriniją. Tokia dieviška magnetinė galia yra kiekviename. Tačiau žmogus visai nesistengia šios slaptosios galios suprasti.

Dievas turi begalinę traukos galią. Karalius Džanaka savo rūmuose turėjo Šivos lanką, kuris buvo labai sunkus. Mirtingieji negalėjo jo pakelti. Vieną dieną Sita, kuri tada dar buvo labai jauna, žaidė kamuoliu su savo draugėmis. Bežaidžiant kamuolys nukrito ir įstrigo po Šivos lanku. Vaikai veltui stengėsi jį pakelti. Tada Sita netikėtai kilstelėjo jį savo kaire ranka ir ištraukė kamuolį. Karalius Džanaka, tai sužinojęs, apstulbo. Jis suprato, kad Sita – ne paprasta mergaitė. Jis nusprendė atiduoti ją į žmonas tam, kas galėtų sulaužyti Šivos lanką. Jis manė, kad tik toks žmogus jai būtų tinkama pora, nes nė vienas mirtingasis negalėjo to padaryti. Taip nusprendęs, jis išsiuntinėjo kvietimus įvairiems karaliams. Paskirtą dieną suvažiavo daugybė karalių, kurie veltui stengėsi pakelti lanką. Net galingajam Ravanai nepasisekė jo pakelti. Išminčius Višvamitra atsivedė į Džanakos rūmus Ramą ir Lakšmaną. Visus susirinkusius prikaustė jų spindintys pavidalai. Niekas nežiūrėjo į lanką, o tik į Ramą ir Lakšmaną. Išminčius Višvamitra reikšmingai žvilgtelėjo į Ramą. Rama jo užuominą suprato ir lėtai nužingsniavo lanko link. Visi susirinkusieji sau tyliai šypsojosi, manydami, kad tas jaunuolis niekaip negalės atlikti užduoties, kurios neįveikė net galingasis Ravana. Tačiau, visų nuostabai, Rama lengvai, tarsi visai be jokių pastangų kairiąja ranka pakėlė lanką. Džanaka prisiminė, kad ir Sita pakėlė šį lanką. Jį apėmė džiaugsmas, kad Sitai atsirado tinkama pora. Tuo metu Rama pabandė lanką įtempti, tačiau šis griausmingai lūžo. Žmonės susižavėję stebėjo didingą Ramos figūrą ir Jo nepaprastą jėgą. Jie sveikino nuostabią Sitos lemtį, džiaugdamiesi, kad ji teks tam, kuris yra dorybingas, galingas ir dailus.

Šis epizodas rodo, kad Sita ir Rama buvo pilni magnetinės jėgos. Purnamadah Purnamidam (Tas (Dievas) yra pilnatvė ir šis (pasaulis) yra pilnatvė…). Rama buvo magnetinės galios įsikūnijimas, kaip ir Sita. Sita simbolizuoja gamtą (prakriti), o Rama – Dievą (Paramatma). Jie buvo sukurti vienas kitam. Dievą galima pažinti iš Jo begalinės traukos jėgos. Tokia jėga slypi kiekviename. Tačiau žmogus visai nesistengia pažinti savo įgimtos galios. Jį žavi fizinė jėga ir jis aukština save.

Žmonijai reikia ne malonumų ir gerovės. Tikrąją žmogaus stiprybę sudaro ramybė ir džiaugsmas. Kiekvienas turi savyje slypinčią dieviškąją magnetinę jėgą. Žmogus – šilumos energijos, elektros energijos, lazerio energijos ir kt. junginys. Žmogaus kūnas – tarsi mažas elektros generatorius. Širdis – kaip televizorius, protas – kaip fotoaparatas. Pasaulyje nėra galios, kurios žmogus neturėtų. Nors žmogus pilnas visokių galių, iš neišmanymo jis laiko save silpnu ir menku. Jis netinkamai gyvena tokį brangų žmogaus gyvenimą ir todėl kenčia.

Valis buvo labai galingas. Jis buvo magnetinės galios įsikūnijimas. Jo traukos galia buvo tokia stipri, kad priešininkai negalėdavo su juo kautis akis į akį, nes jis ištraukdavo pusę jų jėgų. Todėl Rama nukovė jį strėle, iššovęs iš už medžio. Nesuprasdami tokių subtilių paslapčių, žmonės aiškina, kad Rama padarė klaidą, nužudydamas Valį iš pasalų. Nors Dievas visagalis, atsižvelgdamas į laiką, situaciją ir aplinkybes, Jis apsimeta turįs ribotumų. Tiesą pasakius, Dievas neturi jokių ribotumų. Tačiau kartais pasaulio klestėjimo ir žmonijos gerovės vardan Jis apsimeta esąs paprastu žmogumi. Tokiais atvejais žmonės ima abejoti Jo dieviškumu. Tačiau Dievas elgiasi pagal situaciją ir aplinkybes. Tik Jis vienas žino, ką ir kada daryti. Tik Dievas turi galią ir gebėjimą pakeisti situaciją pagal Savo planą. Jis daro tai, kas tinka tam momentui.

Ramos, Lakšmano, Bharatos ir Satrugnos vestuvės vyko vienu metu. Kaip žinote, per vestuves nuotaka ir jaunikis apsikeičia girliandomis. Sita turėjo užkabinti girliandą Ramai pirmoji, o po jos tą padaryti galėjo ir kitos nuotakos. Kadangi Sita buvo mažo ūgio, ji negalėjo užkabinti girliandos aukštaūgiui Ramai. Taigi Rama turėjo palenkti galvą, bet Jis to negalėjo padaryti, nes tada žmonės sakytų, kad narsusis ir teisingasis Rama nulenkė galvą prieš moterį. Negalėdama užkabinti Ramai girliandos, Sita ilgai laikė ją rankoje. Žmonės labai stebėjosi ir sekė tuos įvykius nemirksėdami.

Šis Ramos veiksmas turi dar vieną paslaptį. Pasaulietišku požiūriu Rama iki to laiko Sitos nebuvo matęs. Tik uždėjus mangalasutrą, Sita tapo Jo žmona, ir Jis turėjo teisę į ją pažvelgti. Vyrui netinka žiūrėti į netekėjusią moterį. Tai buvo Ramos dharma. Jis pats nusistatė šią taisyklę.

Lakšmanas buvo Adisešos (Pirminės gyvatės), nešančios ant savo gobtuvo Motiną Žemę, įsikūnijimas. Rama žvilgterėjo į Lakšmaną, tarsi norėtų pasakyti: „Ko tu nepakeli šios žemės dalies, ant kurios stovi Sita, kad ji galėtų uždėti man girliandą?“ Bet Lakšmanas parodė Ramai, kad neįmanoma pakelti kokią nors atskirą dalį žemės. Jei jis bandytų kelti, tuo pat metu pakiltų ir toji žemės dalis, ant kurios stovi Rama ir kiti.

Išmintingasis Lakšmanas sugalvojo, kaip išspręsti šią problemą. Netikėtai jis puolė Ramai po kojomis ir ilgokai nepakilo. Tada Rama turėjo pasilenkti ir pakelti Lakšmaną. Sita pasinaudojo ta proga ir akimirksniu užkabino Ramai girliandą.

Šiandien žmonės skaito „Ramajaną“, „Mahabharatą“ ir „Bhagavatą“, bet nesupranta jose slypinčių subtilių prasmių.

Kur yra dieviškumas, ten veikia traukos galia. Bet Dievas Savo galią naudoja saikingai. Dievas turi begalinę galią, bet Jis laikosi tam tikrų nuostatų, kurias pats Sau nustatė. Kiekvienas žmogus turi savyje slypinčią dievišką galią. Todėl Vedos skelbia: Ishvara Sarva Bhutanam (Dievas gyvena visose būtybėse), Isavasyam Idam Jagat (Visą visatą persmelkia Dievas).

Visa, ką matote, girdite ir patiriate pasaulyje, yra tik atomų atspindys, atoveiksmis ir atgarsis. Pirmiausia turėtumėte suprasti atomų principą. Žmonės imasi įvairių dvasinių praktikų, bet Dievo tokiomis praktikomis pasiekti negalima. Šiandien žmogus nepajėgia suvokti tiesos, nes niekas jam neparodo teisingo kelio. Nė viena dvasinė praktika nepadės pasiekti Dievo. Tad kaip galima Jį pasiekti? Kaip kad Dievas lieja Savo meilę visiems, taip ir jūs turėtumėte dalytis savo meile su visais. Dievas lies Savo malonę tiems, kurie suvokia begalybės principą. Jūs turėtumėte dalytis savo meile su kiekvienu. Tik tada galite pasiekti Dievą. Dievo pasiekimas nereiškia, kad Jis yra atskirai nuo jūsų. Jis pasireikš iš vidaus. Atspindys, atoveiksmis ir atgarsis yra išorėje, o realybė yra viduje. Tai pagrindų pagrindas. Niekas nesistengia to suprasti. Niekas negali suprasti Dievo. Gyvenkite pagal Dievo įsakymus, tada tikrai Jį pasieksite. Jokiu kitu keliu nepasieksite Dievo. Dievas neturi savybių, išskyrus vieną – tai meilė. Tai – gyvybė. Meilė – vienintelis ryšys tarp jūsų ir Jo.

Labai sunku suprasti Dievą, tačiau jei Jį suprasite, jūs būsite supratę viską pasaulyje. Jei suprasite Dievą, jūs suvoksite, kad viskas yra labai paprasta. Tai Upanišadų mokymas. Jei iš tiesų mylėsite, Dievą atrasite visur. Tas, kuris nesupranta šios subtilios paslapties, nuolat klysta. Dievą galima pasiekti tik per meilę, ne per turtus ar titulus.

Nors Dievas yra visur, Jis apdovanoja Savo pasirodymu tik tuos pasekėjus, kurių maldos yra karščiausios. Žinoma, Jis tiek nenusipigins, kad pasirodytų kiekvienam, kuris tik Jį pašaukia. Jis nuspręs, ar tai būtina, ar ne. Jis užduos tokius klausimus: kur, kodėl, kas, kaip ir kada? Tik kai Jis lieka atsakymais patenkintas, atsiliepia. Jis elgiasi pagal laiką, situaciją ir aplinkybes. Visas galias, kurių reikia Dievui pažinti, žmogus turi. Žmogus labai galingas ir šventas. Nesvyruodamas ir tvirtai tikėdamas jis gali atlikti kiekvieną darbą.

Kol pasiekė mėnulį, žmogus nukeliavo milijonus mylių, bet nė colio nenukeliavo savęs link. Šiandien žmonės neriasi iš kailio, norėdami įsigyti materialių turtų, bet nė minutės neskiria Dievui kontempliuoti. Sykį Narendra (Vivekananda) paklausė Šri Ramakrišnos: „Svami, sakai, kad gali matyti Dievą. Kaip čia yra, kodėl mes Jo pamatyti negalime?“ Ramakrišna tuojau pat atsakė: „Sūnau, žmonės verkia dėl savo žmonų, vaikų, šeimos ir savo turtų. Bet ar jie išlieja nors vieną ašarą dėl Dievo? Jei žmogus iš visos širdies lies ašaras dėl Dievo, Dievas tikrai jam pasirodys.“ Trokškite pamatyti Dievą iš visos širdies. Jei jūsų tikėjimas netvirtas, Jis jums nepasirodys. Žmonės pilni abejonių, o abejonės kyla dėl prisirišimo prie kūno. Kol egzistuoja prisirišimas prie kūno, neatsiras prisirišimo prie Dievo. Dievas nepasireikš abejojantiems. Todėl turite būti tikri, kad jokiomis aplinkybėmis neleisite kilti abejonėms. Tai vienintelė dvasinė praktika, kurią jums reikia daryti. Ši dvasinė praktika tiesiog atskleis Dievą jūsų širdyje.

***

Satya Sai Baba, 2001 metai

***

www.sathyasai.lt

R.G.Narajano nuotr.<><>< -->

Parašykite komentarą