Balio salos hindu tradicija: trys pareigos (skolos)

http://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2013/01/bali-sala_hindu.jpgVedų tradicija (Balio salos hindu pasaulėvydoje, kuri vadinama Agama Hindu Dharma) sako, jog kiekvienas žmogus, atėjęs į šį pasaulį, turi tris Pareigas (Rena arba Rna – skolas), kurias jis turi atlikti (sugrąžinti) šiame gyvenime (Tri Rna).

Pirmoji pareiga – skola vadinama Pitra Rna. Pareiga tėvams, motinai ir tėvui, seneliams, protėviams. Tėvai suteikia vaikui gyvenimą, už jų visuomet yra daug protėvių kartų. Svarbiausios ir didžiausią reikšmę žmogaus gyvenime turinčios, yra paskutinės septynios kartos. Jos turi reikšmę, nors šių savo protėvių nesame sutikę šiame gyvenime. Dera prisiminti, kad ir jie yra realūs ir jų palikta karma, taip pat mumyse glūdintis paveldimumas veikia mus. Tačiau savo tėvus (dažnai ir senelius) pažįstame, su jais bendraujame tiesiogiai. Visada dera prisiminti, kad jie įdėjo daug darbo bei pastangų ir laiko, pašventė save tam, kad jų vaikai užaugtų gerais žmonėmis. Žmogui sulaukus 30 metų, jau reikia pamažu imti šią skolą pradėti grąžinti ir daryti tai toliau tiek, kiek pareikalauja konkrečios aplinkybės.

Antroji Pareiga – Skola vadinama Deva Rna. Pareiga Aukščiausiam Viešpačiui ir Dievybėms, o taip pat skola dieviškajai Gamtai ir jos jėgoms. Tai puikiai žinojo mūsų protėviai, matydami gamtoje dieviškumo pasireiškimą. Taip pat ir visa, kas mus supa yra dieviškosios Gamtos dovana. Mums yra dovanojamas švarus vanduo, derlinga žemė, maistas ir stogas virš galvos. Visa tai Žemė mums teikia nemokamai. Pavyzdžiui, žmonės įsigudrino pardavinėti vandenį, tačiau juk gamta jį suteikia nemokamai. Oras taip pat mums suteiktas Gamtos geradarės ir Viešpaties valia. Pati Gamta yra Švara ir tyrumas. Žmogaus perteklinė tarša pažeidžia gamtos, ekosistemų, pusiausvyrą. Skola gamtai turi būti grąžinama, kad būtų ką palikti ateinančioms kartoms.

Тrečioji Pareiga – skola vadinama Guru (Risi) Rna, tai skola ir pareiga Mokytojams. Jie perdavė mums Žinojimą – dvasinį bei materialų. Mokytojai moko mus nuo vaikų darželio, moko profesijos subtilybių ir daug kitų dalykų. Jiems esame dėkingi už viską, ką žinome. Vedų visuomenėje ypač gerbiami dvasiniai mokytojai, išminčiai, šventieji, nes jie perduoda žmonėms sakralų, šventą dvasinį Žinojimą, o tai – kiekvienos visuomenės (bendruomenės) pagrindas, jos fundamentas. Tai taip pat Pareiga – skola, kuri turi būti sugrąžinta. Nes Gamta, visas pasaulis yra nuolatinis Judesys, žmogaus valioje jį atlikti nuosekliai, sąmoningai ir harmoningai.

Кaip šias skolas grąžinti? Skola prieš Mokytoją yra grąžinama tarnaujant visuomenei (karma joga) bei dalinantis įgytomis žiniomis su tais, kas to nuoširdžiai siekia. Mes turime perduoti jaunesnėms kartoms visą žinojimą, kurį esame gavę iš savo Mokytojų ir patirtį, kurią esame sukaupę patys šiame gyvenime.Skola prieš dieviškąją Gamtą ir už jos Esantį Kūrėją. Aukščiausiam Viešpačiui ir Dievams aukojamos aukos ir maldos, atliekami ritualai, praktikuojamas dėkingumas, kaip mūsų protėviai darė. Vedų visuomenėje tai ir Ugnies ceremonijos (Homa, Pudža, Jagja), kurių metu per Ugnies stichiją, kuri savo aukštomis vibracijomis yra artimiausia dieviškajam pasauliui, kuomet Gamtos galioms ir už jų esančiam Kūrėjui yra pareiškiamas dėkingumas, prašant palaikymo ir palaiminimų iš Gamtos ir Dievo. Tuo pačiu, yra pasiūloma savosios energijos dalis tarnystei. Jei mes pagerbiame, vertiname Gamtą ir jos galias, bei už jų glūdinčią dvasinę galią, – šios gyvenimo nektarą teikiančios jėgos auga ir stiprėja, savo Malonę skleisdamos vis plačiau. Ir tuomet, jei ateina sunki, pavojinga akimirka, pati Gamta ir jos dieviškosios galios ateina žmogui į pagalbą ir suteikia paramą, sugerdamos negatyvą ir padėdamos konkrečiose situacijose, kurios kyla gyvenimo eigoje. Ši Gamtos bei už jos slypinčių galių paRAMa padeda ir šeimai, giminei, protėviams bei visai tautai, įgyjant laimę, pilnatvę ir klestėjimą. Tačiau šis klestėjimas neateina savaime: tai žmonių sąmoningo Suvokimo, iš jo sekančio veikimo, kuris neša pusiausvyrą bei harmoniją, rezultatas. Kuo daugiau šalyje tokių sąmoningų, einančių dvasinio tobulėjimo keliu, žmonių, tuo Kūrėjo Malonė plačiau pasklinda.

Pareiga (skola) savo tėvams: Vedų tradicijoje yra sakoma, kol mūsų tėvai bei senoliai yra gyvi, dera klausyti jų patarimų, juos palaikyti dvasiškai bei materialiai. Jie rūpinosi mumis tada, kai buvome maži, dabar ateina mūsų eilė rūpintis jais. Rūpindamiesi tėvais ir seneliais, padėdami jiems, pamename ir daugelį protėvių kartų. Jų dėka esame dabar šiame pasaulyje, turime kūną ir kraują, žemę bei gebėjimus. Tai dera prisiminti nuolat. Daugelio iš šių žmonių nesame matę, tačiau galime padėkoti jiems atliekant ritualus ir aukojimus, taip pat praktikuojant dėkingumą. Būdami fiziniuose kūnuose, šiame gyvenime, galime ištaisyti jų padarytas klaidas bei suteikti pusiausvyrą neharmoningiems karminiams mazgams, įtakojantiems taip pat ir mūsų bei ainių gyvenimus. Po to, kai seneliai ir tėvai palieka šį pasaulį, turime juos prisiminti ir minėti, o šiuos prisiminimus apie juos perduoti būsimosioms kartoms. Pagal Vedų visuomenės tradicijas, tėvų mirties dieną yra atliekami specialūs dvasiniai ritualai, kurių metu jie yra paminimi. Tokie ritualai turi bendrinį pavadinimą Šradha („tai, ką mes aukojame su didžiausia pagarba“). Šios ar panašios tradicijos laikėsi ir mūsų protėviai, iš dalies ji yra išlikusi ir dabar (krikščioniškoje tradicijoje: mirties dieną yra užsakomos Mišios).

Kartais žmonės jaučia, kad jų gyvenimas pilnas sunkumų, mažai sėkmės, jaučiamas fizinis sunkumas širdies plote. Tai, be kita ko, gali būti ir giminės (protėvių) palaiminimų, pagalbos stoka. Šastros (Vedų šventraščiai) teigia, jog tam, kad susijungtum su protėviais, ištaisytum klaidas bei gautum iš jų palaikymą, yra būtina atlikti specialius ritualus šį pasaulį palikusiems tėvams, seneliams ir kitiems protėviams.

Pasak Balio salos hindu tradicijos, yra penki būdai atlikti šiuos ritualus. Jie vadinami „Panca Yadnya“ (Panca reiškia penki, o Yadnya – šventas aukojimas). Tai Dewa Yadnya (Visagaliui Dievui ir visiems jo pasireiškimams, Gamtos galioms), Pitra Yadnya (šventiesiems protėviams), Manusa Yadnya (žmonėms), Rsi Yadnya (Dvasiniams mokytojams, šventikams ir t.t.), Bhuta Yadnya (žemesniosioms esybėms).

Be abejonės, šie senovės atspindžiai archaiškoje Balio hindu tradicijoje, atspindi senosios mūsų protėvių bendrinės dvasinės kultūros nuostatas. Todėl galima teigti, jog panašios tradicijos gyvavo ir mūsų kraštuose ir buvo senųjų lietuvių Prabočių pasaulėvydos dalimi. Žodis Rena (Rna) gali būti susijęs giluminiais saitais su žodžiais Runa, Rona („Skola ne Rona, neužgis“).

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

http://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2013/01/bali-sala_hindu.jpg