K.Antarova: Mokslas apie džiaugsmą

  Tai Konkordijos Antarovos užrašai, atspindintys Pakylėtųjų Mokytojų vertybes bei pasaulėžiūrą. K.Antarovos knyga „Du gyvenimai“ (išleista ir lietuvių kalba) yra plačiai žinoma dvasiniams ieškotojams. O pateikiamas tekstas -  minėtojo romano vertybinė kvintesencija. Skatinanti gyventi, kurti, dirbti žmonių labui ir džiaugtis.

 “Kokie bebūtų apniukę ar tragiški gyvenimo momentai, negalima pamiršti paties svarbiausio: džiaugsmo, kad jūs dar gyvi, kad jūs galite kažkam padėti, atnešdami žmonėms ramybės ir saugumo atmosferą“.  Tekstas išverstas į lietuvių kalbą.

„Prisimink, kad džiaugsmas – nenugalima jėga, o nusiminimas ir neigimas pražudys visa, ko tik tu besiimtum. Žinojimas auga ne dėl tavo pergalių prieš kitus, kurios tave išaukština. Jis auga iš išminties, ramybės ir džiaugsmo, kuriuos tu įgijai tada, kai buvo sunku. Nugalėk save – ir tu nugalėsi viską. Ieškok džiugiai – ir tau bus atsakyta tuo pačiu. Gyvenimas, visas Visatos gyvenimas yra visada teigimas. Kurti galima tik teigiant. Kas negali savo gyvenime kiekvienos dienos aplinkybėmis išmokti teigimo džiaugsmo, tas negali tapti šviesa kitų kelyje.“

„Ieškokite Žinojimo, kad suprasti, kad nelaimių kaip tokių nėra. Viską, visus stebuklus ir nelaimes, savyje nešioja pats žmogus. Kada žmogui atsiveria Žinojimas, jis tampa ramus, nes jame atgyja Išmintis. Neieškokite stebuklų, jų nėra. Ieškokite Žinojimo – jis yra. Ir visa, ką žmonės vadina stebuklais, visa tai yra tik vienas ar kitas Žinojimo laipsnis.“

„Yra tik viena nenugalima jėga gyvenime – Džiaugsmas. Kiekvieną kartą, kai jums kažkas nepavyksta, kai jūs norite nugalėti visas kliūtis ir pasiekti rezultatą, nugalėkite mylėdami ir džiaugdamiesi. Kiekviena jūsų šypsena pagreitins jūsų pergalę ir išskleis jėgas jumyse. Kiekviena jūsų ašara ir nusivylimo žodis sujauks tai, ką jūs pasiekėte vystydami savo gebėjimus ir atitolins pergalę toli nuo jūsų.“

„Stebėkite save, bet stebėkite lengvai. Nedarykite iš savęs pikčiausio ir griežčiausio savo paties prižiūrėtojo, kaip kad jūs nenorite tokiu būti kitiems. Mūsų kiekvieno siela – ta gležna gėlelė, kuriai reikia švelnumo ir priežiūros. Bet reikia suprasti, kad mūsų siela auga ir valosi tik ta gerumo jėga, kuri įsilieja į sutiktojo širdį, o ne valios įsakymu, kuriam paklusti be lengvumo ir gerumo – ir yra blogųjų kelias.“

„Broliai ir draugai! Ne tai vadinkite malone, ką patys duodate ar tai jums duodama kaip skola, įsipareigojimas, sunki našta. Nes tai vis dar nesąmoningo suvokimo lygmuo.

 Bet malone vadinkite tai, ką duodate su džiaugsmu, spindinčia laime gyventi ir mylėti.

Ne tas myli, kuris atlieka savosios garbės ir ištikimybės pareigą. Tačiau tas, kuris gyvena ir kvėpuoja būtent dėl to, jog myli ir džiaugiasi, nes kitaip negali.

 Ir iš širdies einanti tokio žmogaus meilė – tai ne apgirtimas ir kerai, sukuriantys sąlyginį grožį, bet pats tyriausias grožis, nešantis visiems taiką ir ramybę.

 Džiaugsmu audžiama spindinti dvasios materija, džiaugsmu žmogus įvedamas į vienybės su kitais žmonėmis, o dėl to ir su visa Visata, suvokimą.“

 “Akys, kurios verkia, negali matyti aiškiai. Taip pat ir ausys tų, kurie skundžiasi, viliasi ir girdi tik savųjų širdžių nusivylimą, negali išgirsti Gyvenimo šauksmo. Ir širdis, tuksinti minorine gama, plaka monotoniškai: „Aš, aš, aš“.

Niekieno akis negalima atverti prievarta. Šioje žemėje kiekvieno akys atsiveria tada, kai jis ilgai ir daug darbuojasi.“

***

Pilnas „Mokslo apie džiaugsmą“ tekstas lietuviškai ČIA:

Antarova_Mokslas_apie_dziaugsma_vertimai

***

Rusų kalba:

antarova_k__nauka_radosti

***


SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Mokytojų akmuo. Gomukh slėnis, Himalaja.

R.G.Narajano nuotr.