Pietų Indija: Matrimandiro stebuklas

   Pietų Indijoje yra vieta, kurioje įkurtas laisvų žmonių, jogų miestas – Aurovilis. Jame jau virš 40 metų gyvena ir dirba įvairių tautybių žmonės iš skirtingų pasaulio vietų. Miesto centre pagal Aurovilio įkvėpėjos ir pradininkės, didžiojo naujosios epochos Mokytojo Šri Aurobindo bendražygės Motinos (Mirra Alfassa), sumanymą, iškilo nuostabus žmogaus dvasios didybę išreiškiantis statinys – Matrimandiras (Motinos šventykla).

Šį nepaprastą statinį galima pavadinti „šventykla“, tačiau tai nėra tikslu. Ši visuotinės kosminės energijos kolona, Mokytojų Malone nuleista į žemę, yra daugiau nei tiesiog šventa vieta, šventykla. Tai reikia prajausti nuvykus. Motina yra ne kartą pabrėžusi, kad šis statinys turės reikšmės visos žemės žmonių evoliucijai.

Tačiau, paprastai šnekant, tai tiesiog vieta koncentracijai, kur žmonės tyloje gali susikaupti ir pajusti savo tikrąją savastį. Ir esant joje, koncentruotis ir medituoti daug lengviau, nei kitose vietose. Tačiau nepasiruošusiems žmonėms ši stipri energetinė vieta gali sukelti stiprų snaudulį. Kūnas ir protas tiesiog „išsijungia“… Ir taip jiems tikrai saugiau. Juk ne kiekvienas be atitinkamo pasiruošimo skrenda viršgarsiniais lėktuvais…

Vienos iš Matrimandirą aptarnaujančių žmonių paklausiau, ar galėčiau čia apsilankyti du kartus per dieną (beje, nėra paprasta patekti ir vieną kartą – turizmas čia nėra skatinamas, atvykstančių žmonių motyvai tikrinami). Ši man uždavė priešpriešinį klausimą: „Ar nori nebegrįžti?..“ Tuo, matyt, viskas ir pasakyta.

Kad pripratinti kūną-protą prie galingo energijos srauto, sklindančio į visas puses iš simbolinio šventyklos ‚stuburo“, reikia šiek tiek laiko. Tačiau daugelis gali ir nieko nepajusti – išties, apsauganti žmogų nejautra…

Šis statinys – lyg Šri Aurobindo ir Motinos palikimas Žemės žmonėms. Jame nėra nieko ir yra viskas – jame gyvena Tyla. Šioje visaapimančioje tyloje telpa viskas, visi ritualai ir išraiškos formos. Tačiau išoriškai jos Matrimandire uždraustos: nedera rodyti jokių religinių ženklų, atlikti specifinių maldų, mantrų ar ritualų ir kitokių garbinimo formų.

Įleisdami į šventyklą naujokus, Aurovilio gyventojai pataria tik koncentruotis ir pasimelsti už taiką ir ramybę visoje žemėje.

Ir Matrimandiro tyloje kiekvienas pamato save ir pasaulį šiek tiek kitaip. Kartais tai, kas yra žmogaus viduje, išryškinama lyg pro didinamąjį stiklą, – kai kurie pamatę atšlyja, tai atmeta ar išsigąsta. „Nepatinka man ta energija“, – sako. O iš tikro nepatinka tai, ką randa viduje savęs.

Kiti peržengia jausmines – mentalines patirtis ir žengia į tikrosios tylos zoną. Tuomet prasideda Mokymas. Ar reikia apie tai kalbėti? Gal pasakyti tiek: tyla apglėbia, ją lyg galima apčiuopti ranka. Ji tyli ir kalba. Ji moko ir veda. Būdama niekuo ji yra viskuo.

Pagrindinės salės centre yra didžiulis krištolo rutulys, ant jo iš viršaus visuomet krenta saulės šviesa. Saulės šventykla… Šviesos srautas, perskrosdamas krištolo rutulį, lyg „stuburas“ leidžiasi žemyn ir baigiasi apačioje, didžiuliame marmuriniame lotose, į kurį lyg į simbolinį Bindu tašką suteka visa, kas yra ištekėję. Teka vanduo, su juo ir mūsų mintys, emocijos, patirtys. Visa ištirpsta Būties Esatyje. Simbolinis šviesos srautas – Šventasis Tėvas. Auksinė sfera, jį gaubianti, milžiniškas šventyklos rutulys – Šventoji Motina. Ir visa tai simbolizuoja Kosmines Įsčias, kurias senovės išminčiai pavadino Hiranyagarbha.

Matrimandiras savo tylia jėga kviečia taikai ir ramybei visoje Žemėje. Štai paprasta malda, duota šioje šventoje vietoje:

„Tėve mūsų, Motina žemių ir dangaus, suteikit taiką ir ramybę Žemės žmonėms“.

Matrimandiras pastatytas Indijoje, tačiau ne vien tik indams. Svetinga ir šventa Mata Bharata žemė tapo jai namais. Šiandien Indija yra vieta, kur tokios šventyklos gali atsirasti ir egzistuoti. Visas miestas – Aurovilis – turi didelį vietos gyventojų ir Indijos valdžios palaikymą. Sėkla krinta į palanką dirvą…

Ir vis tik Matrimandiro misija – tarnauti visos Žemės žmonėms, jų sielų evoliucijai, nešti Taiką ir Ramybę tautoms. Kad išsipildytų Šri Aurobindo vizija apie Supramentalinio proto nusileidimą į žemę. Matrimandire supranti – visa jau yra prasidėję…

Šiuolaikinis žmogus – tik tarpinė stotelė sąmonės evoliucijos kelyje. Po mūsų ateis kiti, vyksmui nėra pabaigos. Supramentalinio prado nusileidimas ir yra Matrimandiro energijos esmė. Ji JAU čia.

Matrimandirą visi Aurovilio gyventojai statė maždaug 40 metų. Dirbo daugiausia rankomis, kruopščiai dėjo ir šlifavo kiekvieną šventyklos kampelį. Tai jų kolektyvinės Dvasios žygdarbis.

Pagalvoju, jei toks ar panašus imtų ir atsistotų Lietuvoje, tegu ir daug kartų mažesnis… Ką galėtume tam padaryti?..

Gal tiesiog pakanka kartoti mantrą, atėjusią esant ten:

„Viešpatie, suteik Malonę Meilei ir Žinojimui.“

Tiek tereikia. Tikrasis Matrimandiras išauga žmonių širdyse, švarioje ir džiaugsmingoje tyloje. Trys svarbūs žodžiai, esantys ten ir sklindantys plačiai po visą Žemę: VIENIS, MEILĖ, ŽINOJIMAS. Te išsipildo paskirtis.

Ir pabaigai – Motinos malda:

„O Motina, ateik ir padėk man. Ir tegu Tavo Taika (Ramybė) nusileidžia į mane“.

R.G.Narajanas

***

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

www.yogi.lt

Matrimandiras, Aurovilis. Pietų Indija.

R.G.Narajano nuotr.

1 komentaras

  1. Nuostabu!
    Kiek daug ženklų vienas paskui kitą…
    Kaip tik netikėtai prieš kelionę į Indiją pradėjau prekiauti Aurovilyje pagamintais MAROMA mielais rūbų kvapais, nuostabiomis žvakėmis. Jau bandau ten gaminamus Auroville smilkalus ir svaigstu nuo natūralaus nei kiek neerzinančio kvapo (net ir mažoje erdvėje) – būtinai atvešiu ir jų.
    Pradėjau regzti mintį, kad reikia nuvažiuoti aplankyti juos kai būsiu Indijoje.
    Ir dar šis straipsnis:)
    Būtinai vyksime, pagyvensime ten keletą dienų, pamedituosime šventykloje.
    Narajanai, labai norėtųsi daugiau atsiliepimų išgirsti apie patį Aurovillį, apie patirtis jame – kiek laiko planuotumėte skirti pasibuvimui ten?

    Su Meile, Gita

Parašykite komentarą