Renata Grebliunienė apie primočių sąvoką

rpt_vivid Dėl akušerės sąvokos kilmės ir naujosios sąvokos PRIMOTĖ reikalingumo

Ėmusi domėtis šiuo klausimu, pirmiausia suvokiau poreikį atrasti vidinį vaizdinį, kuris iškiltų, tariant žodį „akušeris“. Savo vaizduotėje šios sąvokos negalėjau susieti nei su vienu man žinomu, savaime kylančiu vaizdiniu. Supratau paprastą dalyką: pirmiausia, vaizdinių nekilo todėl, kad šis žodis/sąvoka yra nelietuviškos kilmės. Todėl į galvą ateidavo tik vadovėliuose išmokti dalykai.

Pasidomėjus giliau, atradau įdomių sąsajų.

Akušerija kaip mokslas į Lietuvą buvo atnešta prancūzų karo chirurgo N.Renjė (Nikola Regnier) 1775 m., kai vyskupo Igno Masalskio skatinimu Vilniaus Universiteto Medicinos fakultete pastarasis atidarė Akušerių mokyklą ir dešimties lovų gimdymo skyrių prie Šv. Roko ligoninės. Taip pat N. Renjė parengė pirmąją akušerijos programą studentams. Būtent tada pranzūzų kilmės sąvoka/ žodis “akušeris” ir buvo pradėta naudoti mūsų kultūrinėje erdvėje, vėliau pateko ir į lietuvių kalbą.

Atrodytų, viskas yra gerai. Tačiau, kai atidžiau pasižiūri į šio žodžio kilmę bei reikšmę, iškyla klausimas: ar tikrai šis žodis vienintelis tinkamas vartoti mūsų lietuviškoje terpėje, kad deramai ir visapusiškai apibūdintų šiandienos akušerio veiklą?

Dar žvilgtelkime į istoriją/būtovę. Pirmoji Midwifery/Pribuvėjų mokykla buvo atidaryta Strasbūre 1728m. ir tuo pačiu metu pirmoji Obstetrics / Gydytojų- Akušerių mokykla atidaryta Getingene.

Žodis “accoucher” – tai prancūzų kilmės žodis, pažodžiui reiškiantis “ant kušetės/lovos”. Jei verstume ne pažodžiui, o kaip terminą – sąvoką, jis reiškia “padėti gimdyti”. Pagal prasmę šiam žodžiui atitinka anglų kalbos žodis “obstetrics”, kilęs iš lotynų kalbos žodžio “obstetrix”, kuris galėtų būti verčiamas kaip “stovėti iš priekio”. Kitaip tariant, jis reiškia “pagalbą gimdymo metu”. Išvedant iš to galima būtų teigti, jog terminas žymi “pagalbą gimdymo metu, pagalbininkui stovint priešais gulinčią ant lovos moterį.”

Šie terminai/sąvokos į mokslinę bei darbinę apyvartą buvo įvesti daugiausia vyriškos lyties gydytojų chirurgų (juk šie terminai atsirado dar XVIII – XIX a.a.), kurie ateidavo padėti “midwife”, “sage-femme”, arba lietuviškai pribuvėjai, kai prireikdavo chirurginio įsikišimo gimdymo metu ar kitokio pobūdžio gydomosios (medicininės) pagalbos.

Seniausiais laikais, moteris eidavo gimdyti viena, atsitraukdama į nuošalią vietą. Gimdyvę dažniausiai lydėdavo tik jos motina ar motiną pakeičianti artima moteris, kuri saugodavo aplinką nuo netyčia užklydusių pašalinių žmonių ar laukinių žvėrių. Manoma, tada ir prasidėjo pirminė pribuvėjystė.

Ir vėlesniais laikais, remiantis senaisiais papročiais, gimdyme galėdavo dalyvauti tik moterys, o vyro dalyvavimas buvo laikomas nuodėmingu dalyku. Štai vienas iš įvykių: Hamburge, XVIII a. pradžioje, vienas gydytojas persirengdavo moterimi ir dalyvaudavo gimdymuose. Bet buvo atpažintas ir nuteistas mirties bausme sudeginant ant laužo.

Budistinio dharmos rato dalis

Budistinio Dharmos rato dalis, Thiksey vienuolynas, Ladakas, Indija.

Tačiau jau XVIII a. viduryje tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos šalyse, pamažu vyrų chirurgų-akušerių „ obstetritions“ dalyvavimas moters gimdymo metu tapo vis dažnesnis.

Minėti medikai vyrai ir kūrė pirmąją terminiją.

Šiuos sąvokų skirtumus supratau tik skaitydama mokslinius veikalus anglų kalba ir angliškus terminus lygindama su atitinkamais žodžiais prancūzų ir lietuvių kalbomis.

O dabar pažiūrėkime, ką reiškia šie žodžiai:

Midwife (angl.)- with women/wife- su moterim/žmona;

Sage-femme (pranc.)- išmintinga moteris;

Vecmate (latvių)- senmotė;

Maia (graikų)- senoji, garbingoji moteris/motina;

Lietuvių kalboje turime žodžius pribuvėja/bobutė.

Po tokių paprastų palyginimų, buvo labai keista atrasti, kad Lietuvoje žodis „akušeris“ yra siejamas su lietuvišku žodžiu „pribuvėja“. Tačiau toks susiejimas yra gana dirbtinis, nes visiškai neatitinka akušerio ir pribuvėjos atliekamų veiklų pobūdžio! Tai kokybiškai skirtingas darbas.

Kaip atsitiko, kad žodis „akušeris“ prigijo lietuvių kalboje? Gali būti, kad šitaip nutiko todėl, jog ši moksliniu pagrindu teikiama paslauga būdavo atliekama vien ligoninėse, apmokytų specialistų, kurie priimdavo gimdymus „lovoje“, t.y. prancūzų kalbos žodis „accoucher- ant lovos“ ir pritiko įvardinti šiai medicininei veiklai, juolab, XIX amžius buvo prancūzų kalbos amžius.

Liaudyje pribuvėja būdavo neturinti specialaus išsilavinimo moteris (valstybiniu lygmeniu ir supratimu), kuri būdavo su gimdyve, ją „vesdavo“ gimdymo link, turėdama liaudies medicinos žinių, suteikdavo moteriai būtiną pagalbą tiek, kiek tuometinės sąlygos leisdavo. Moterys namuose dažniausiai negimdydavo gulėdamos ant lovos. Dažnai tam tikslui tarnaudavo pirtis, kaip švariausia patalpa namuose.

Taip atsirado atskirtis tarp tų, kurie dirbo ligoninėse, suteikdami medicininę ir kitokią pagalbą gimdyvei, ir tų, kurie ateidavo į namus „pabūti prie gimdyvės“, remiantis papročiais ir liaudies medicinos žiniomis. Tad ir terminai/sąvokos buvo naudojamos skirtingos.

Dar ilgą laiką Lietuvoje, pradedant XVIII a. viduriu ir baigiant XX a. viduriu ir net iki šių dienų, buvo ryškios dvi atskiros veiklos sritys, kurias sąlygiškai galima būtų įvardinti kaip „pagalba moteriai“ ir „buvimas su moterimi“.

Tačiau praeito šimtmečio viduryje, nykstant kaimui ir paprotinei kaimiškai sanklodai, beveik užsibaigė ir pribuvėjų veikla. Jau po antrojo pasaulinio karo vis daugiau gimdyvių būdavo nukreipiamos į ligoninių gimdyklas ir tada įvyko esminis pokytis nėščiųjų priežiūroje. Iš vienos pusės, labai sumažėjo gimdyvių ir naujagimių sergamumas ir mirtingumas, iš kitos – įvyko stiprus atitrūkimas nuo savaiminio gimdymo slėpinių supratimo. Nėščiųjų ir gimdyvių priežiūra tapo vis labiau medikalizuota. Medicinos seserys ir akušerės neturėjo profesinio savarankiškumo, buvo pilnai priklausomos nuo gydytojo, talkino jam, negalėjo reikšti savo nuomonės. Tokiai veiklai ligoninėje ir pavadinimas/terminas “akušerė” pilnai pritiko.

primotes

 Šeimų mokytoja Jurga ir primotė Renata

Bet šiais laikais viskas sparčiai keičiasi ir vis daugiau sveikų nėščiųjų norėtų savaiminio gimdymo, be medicininių įsikišimų. Tokioms moterims reikia vis mažiau akušerinės pagalbos, jos norėtų motiniško paglobojimo, vedimo ir gilaus gimdymo slėpinių išmanymo. Tad vis daugiau moterų norėtų gimdyti namuose, tačiau su išmania akušerės globa.

Šių dienų gimdymas ligoninėje dažnai yra medikamentinio pobūdžio, dažniausiai lydimas daugybės intervencijų. Kai kuriuose gimdymuose reikia daugiau slaugytojos, nei akušerės, pvz., po cezario pjūvio operacijos. Todėl šios veiklos yra lyg suplaktos į vieną. Akušerės pagal specializaciją yra prilygintos slaugytojoms. Kai pristatau anglakalbiams lietuvių kalbos žodį „akušerė“, kuris žodynuose yra verčiamas kaip „midwife“, turiu paaiškinti, kad tai – „obstetric nurse“, tačiau ne „midwife“. „Midwife“ yra lyg gimdyvės atstovė, moters „advokatė“, o akušerė yra daugiau gydytojo atstovė ir pagalbininkė. Tai yra svarbus skirtumas. Nors Lietuvoje akušerijos studijų programos atitinka Europinius standartus, bet supratimas ir priėjimas prie reikalo Vakarų šalyse ir pas mus yra labai skirtingas.

Šiuolaikinėje Lietuvoje akušerės tampa vis labiau savarankiškos, gebančios be gydytojo akušerio ginekologo pagalbos prižiūrėti ir priimti žemos rizikos gimdymus, nes būtent tokia veiklos kryptis jau seniai yra nusistovėjusi Vakarų valstybėse, kurios šiuo keliu pradėjo eiti daug anksčiau. Tokios savarankiškos ir gebančios savarankiškai dirbti akušerės vis labiau gali atliepti į moters poreikius. Turėdamos aukštus profesinius įgūdžius jos gali deramai veikti, įvykus nukrypimams nuo savaiminės (fiziologinės) gimdymo eigos, o taip pat geba ir pagloboti gimdyves lyg motinos, kurios giliai supranta gimdymo eigą.

Todėl reiktų ir naujo termino/sąvokos/žodžio, kad įvardintume šią veiklą.

„Akušerės“/“midwife“ darbas yra iš dalies artimesnis pribuvėjos darbui (su tam tikromis išlygomis), o „akušerio/obstetric“ veikla – gydytojui. Net ir prancūzų kalboje, iš kurio ir kilo lietuviškas terminas „akušeris“, yra du atskiri žodžiai šioms veikloms įvardinti – tai „accoucher“- gydytojas-chirurgas akušeris ir „sage-femme“ (liet. išmintinga moteris)- akušerė-pribuvėja.

Suvokiant sąvokų ir pirminių prasmių svarbą, siūlyčiau apsvarstyti galimybę šalia tarptautinių terminų naudoti ir lietuviškus, kaip artimesnius mūsų gimtajai kalbai ir nereikalaujančius vadovėlinių paaiškinimų (žodis kalba pats iš savęs). Tad galima būtų šalia dabartiniu metu plačiai vartojamo žodžio „akušeris“ atrasti artimesnę bei šiltesnę sąvoką, kuri gimtąja kalba išreikštų akušerinę globą: vienos moters pagalbą kitai moteriai ne tik siaura medicinine prasme, tačiau ir gimdymo erdvės ir gimdyvės pasaugojimą/padabojimą nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu metu.

Mūsuose esantis žodis „pribuvėja“ yra nuostabus, tačiau per paskutinius kelis šimtmečius žmonių bendruomeninėje sąmonėje yra siejamas su kaimo bobute, padedančia gimdymo metu, dažniausiai manant, kad tai neišsilavinusi, paprasta kaimo moteris. Nors yra žinoma, kad kaimo pribuvėjos būdavusios labai išmintingos ir išmanios savo srities žinovės. Pribuvėjystė buvo ir yra liaudies menas. Tačiau valstybiniu požiūriu pribuvėjos niekada neturėjo valstybės pripažinto išsilavinimo bei dokumentų, leidžiančių dirbti šį darbą. Tad žodis „pribuvėja“ šia prasme, nelabai tiktų šio naujo (žr.žemiau) pobūdžio veiklos įvardinimui.

Su_Maiklu_Odentu

primotė Renata su "akušerijos kitaip" pradininku Mišeliu Odentu

Mėginant ieškoti kitų žodžių, kurie labiau atitiktų „akušerio“ darbo prasmę, mano dėmesys nukrypo į lietuvių kalbos kilmę ir jos sąsajas su giminingomis kalbomis. Mes, kaip vieni iš dviejų likusių baltų kalbų prokalbės atstovų, galėtume atsigręžti į mums artimus kaimynus latvius, kurie turi labai gražų latviškos kilmės žodį „vecmate“ ir naudoja jį savo medicininėje terminijoje, kaip priimtiną, atspindintį tikrąjį mūsų minimos veiklos pobūdį.

Todėl tam, kad išvengtume maišaties ir išskirtume tuos žmones, kurie dirba ligoninėse ir tuos, kurie priima gimdymus namuose, siūlyčiau įvesti naujadarą, kuris žmonėm sukeltų teigiamus vaizdinius ir deramai apibūdintų minėtą darbą – tiek profesionalią akušerinę globą, tiek ir gimdyvės vedimą ir kitokį palaikymą jai gimdant namuose.

Šis galimas naujasis terminas/sąvoka/žodis yra „PRIMOTĖ“. Tai žmogus „prie motės“, moters/motinos. „Motė“- gyvas, tarmiškas žodis. Lietuvių kalbos žodyne yra pateikiamos tokios šio žodžio reikšmės: žmona, pati, moteriškė, motina, krikšto duktė ir gimda. Taip pat mote vadinama ta dalis žiedo, kurioje užsimezga, auga ir pribręsta grūdai ar sėklos. Sutrumpintas priešdėlis „pri“, kai eina kartu su daiktavardžiu „motė“ žymi buvimo vietą, kryptį, artumo jausmą. Tad primotė yra ir motina priėmėja, prilaukėja, pirminė, pirmoji moteris, motinos vaidmenį atitinkanti moteris. Ir pirmiausia siūlyčiau jį naudoti akušerėms, priimančioms gimdymus namuose.

Gal būt šis žodis pamažu galėtų prigyti ir kaip sinonimas visoms akušerėms, nes skamba lietuviškai gražiai ir pakylėtai. Tai keltų šio darbo vertę ir didintų pagarbą žmogui, šį atsakingą darbą dirbančiam.

Lietuvoje legalūs gimdymai namuose žengia savo pirmuosius žingsnius, nors Vakaruose tai jau seniai įprastas darbas. Tai yra sugrįžimas prie ištakų, tačiau jau nauju, moksliniu-medicininiu lygmeniu, užtikrinant deramą sveikos gimdyvės globą jos namuose. Naujas akušerės įvardijimas lietuviškai – primotė – galėtų būti šio vyksmo dalis.

Rašydama šį straipsnį, siekiau paliesti klausimo esmę: koks yra esminis skirtumas (kuris tartum išryškėja kartu su „akušerės“ sąvokos naudojimu) aukščiau minimoje veikloje. Manau, siekiamybė yra tokia, kad akušerė, turėdama tegu ir gilią patirtį dirbant gydymo įstaigose, eidama į namų gimdymus nesineštų su savimi (suprantama mintyse) ir „akušerinės lovos“.

Tad sąvoka „primotė“ atspindėtų gilius kokybinius poslinkius šiame darbe. Iš esmės primotė apjungia buvusias tris darbo tradicijas viename žmoguje – dulos, pribuvėjos ir akušerės. Galime manyti, kad toks požiūris sukels atmetimą, tai pasirodys labai neįprasta ir net keista (kažkas galbūt pasakytų, jog žodis primotė skamba lyg išmintinga „žynė“ ir, išoriškai žiūrint, užkrautų žmogui pernelyg daug atsakomybės), tačiau būtent tokia darbo kryptis Vakaruose jau seniai yra darbinės tikrovės dalis. Esu įsitikinusi, jog nauja darbo kokybė reikalautų ir naujų išraiškos būdų, naujų sąvokų, liečiančių gelminius dalykus. Juk gimdymo slėpinys yra nuostabi pirmapradė jėga, kurios pagalba gimsta gyvybė, žmogus. Minėta sąvoka pati lyg paskatintų priimančias gimdymus specialistes nuolat tobulėti.

Tuo pačiu, man yra labai artimas žodis pribuvėja. Būčiau laiminga, jeigu jis plačiau sugrįžtų į bendrąją vartoseną, galbūt kaip sinonimas akušerei (akušerė-pribuvėja).

Tačiau dera keisti pačią darbo sampratą: juk kalbame apie „kitokius gimdymus“ ir kokybiškai pakitusį pagalbininkės, „esančios“ šalia gimdyvės, vaidmenį. Ir pirmiausia tada, kai gimdymas vyksta namuose. Tad sąvoka primotė giliau ir pagal prasmę artimiau atspindėtų tikrąjį darbą, kuris yra atliekamas.

Mes tiek daug gyvenimo reiškinių priimame lyg savaime suprantamus dalykus, pasikliaudami vien įpročio galia, tarsi automatai, nesusimąstę. Šis rašinys, skatina į dalyką pažvelgti kitu kampu, lyg suabejoti įprastinėmis sampratomis ir įprastomis reikšmėmis. Jeigu šis straipsnis kiek pajudino jūsų suvokimą, sujaudino ir sudarė galimybę pažvelgti į mūsų darbą kitaip, kitu požiūrio kampu, mano tikslas yra pasiektas.

Renata Laukytė Grebliūnienė, primotė

PS. Kaip atsitiko, jog tauta, kalbanti viena seniausių kalbų pasaulyje, turėjo priimti skolinį iš palyginti jaunos kalbos, siekdama įvardinti seniausią pasaulyje veiklos rūšį?..

rpt_vivid

Vydija te skleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas, kaip giliausia dermė (darna).

www.yogi.lt