“Sudegę” darbe

matrix-door Jeigu iš išorės sėkmingam žmogui kaupiasi nuovargis, kiti žmonės dirgina, o mintys apie darbą sukelia galvos skausmą, psichologas jam ištaria diagnozę – „jausminio perdegimo sindromas“.

Užmokestis už bendravimą

Jausminio perdegimo sindromas – viena pavojingiausių profesinių ligų iš tų, kurios kankina žmones: mokytojus, vadybininkus, pardavėjus, gydytojus, žurnalistus, verslininkus, politikus… Šis sindromas vystosi palaipsniui ir praeina tris vystymosi laikotarpius.

Pirmasis laikotarpis. Dingsta gyvenimo džiaugsmas, visas gyvenimas atrodo padengtas lyg pilka plėve. Sugrįžus namo, vis dažniau norisi pasakyti: palikite mane ramybėje!

Jeigu nesiimsite priemonių, ateis antrasis ligos vystymosi laikotarpis. Jo pagrindinis požymis – sudirgimas tų žmonių atžvilgiu, su kuriais tenka daugiau bendrauti. Pradžioje žmogus susilaiko ir jų atžvilgiu tik laido kandžius juokelius. Tačiau vidinė įtampa auga ir pagaliau išsilieja ant niekuo nekaltų žmonių galvų. Po tokio proveržio ateina gėdos ir kaltės jausmas.

Trečiasis laikotarpis. Visiškas specialisto žlugimas. Iš vienos pusės, yra prarandamos profesinės vertybės, atsiranda tam tikras „pofigizmas“ ir ciniškas požiūris į žmones, iš kitos pusės – lyg viskas viduje būtų išdegę. Žmogus tampa abejingas kitiems, savo anksčiau mylimam darbui ir sau pačiam. Esant ilgam ir smarkiam bendravimui su kitais žmonėmis, gali kilti galvos skausmai, silpnumas, o po darbo – abejingumas, apatija ir nemiga. Pas vienus atsiranda pasišlykštėjimas maistu, kiti, atvirkščiai, visą laiką kažką kramto, treti nuima įtampą alkoholio pagalba, o ketvirti ieško atsipalaidavimo žaidimų namuose, tačiau visi jie pagerėjimo taip ir nesulaukia.

ŠVYTURIAI, GELBĖTOJAI, GERUOLIAI IR DARBOHOLIKAI

Psichologai mano: kad netaptum šio sindromo auka, derėtų vystyti teisingą požiūrį į save, į kitus žmones bei savo darbą. Dažniausiai jausmiškai „perdega“ tie žmonės, kurie įtiki į šiuos keturis plačiai paplitusius mitus.

Pirmasis mitas: „reikia gyventi dėl žmonių“

Pagrindinė šio mito idėja – „žmogus turėtų aukoti save kitiems“. Pas tokius žmones savųjų poreikių atsisakymas derinasi su pačios galimybės būti silpnu, prašyti kitų pagalvos, neigimu. Jie uždraudžia sau įprastus jausmus: pas juos negali būti tiesiog meilės ir tiesiog darbo – tik didi aistra ir didūs pasiekimai. Šio mito nešiotojai širdies gilumoje galvoja, kad yra geresni už kitus, yra patys geriausi ir jie niekuo nepasitiki.

Patarimai „švyturiams“:

-          Prisiminkite, jūs – ne paminklas, o gyvas žmogus, o reiškia, turite teisę pasirūpinti savimi. Pradėkite nuo to, – paskirstykite laiką darbui ir asmeniniam gyvenimui ir daugiau niekada jų nemaišykite tarpusavyje;

-          Darbe aiškiai pasiskirstykite, už ką esate atsakingas jūs, o už ką – jūsų bendradarbiai. Džiaukitės tuo, kaip puikiai jūs atliekate SAVO pareigas;

-          Daugiausia jums reikia artimųjų palaikymo. Įsileiskite į savo gyvenimą keletą „patikėtinių“, kurie nebūtų surišti su jumis darbiniais santykiais. Pasakykite sau: su šiais žmonėmis aš dalinsiuosi savo jausmais, juokausiu, o jeigu reikia, paprašysiu jų pagalbos.

Antrasis mitas: „jeigu ne aš, tai kas gi?“

Toks žmogus jaučiasi „savo vietoje“ tik tada, kai ką nors gelbėja. Vieni tai daro profesionaliai, rinkdamiesi mokytojo, medicinos sesers, socialinio darbuotojo darbą. Kiti gelbėja „visuomeniniais pagrindais“: pas juos būtinai yra krūva nelaimėlių pažystamų. Tokie žmonės gali kitus privesti iki „virimo“ savo rūpesčiu ir patarimais visais gyvenimo klausimais. Tačiau jeigu žvilgteltume giliau, pamatytume, kad „skęstančiųjų gelbėjimas“ jiems yra vienintelis prieinamas būdas pasijausti reikalingais ir įgyti tam tikrą įtaką kitiems.

Dvasingumas ir širdingumas. Kartais dvasingumą žmonės painioja su širdingumu. Galima būti sąžiningu, geru, užjaučiančiu, ir iš esmės nuoširdžiu bei širdingu žmogumi, tačiau nebūti dvasingu, jeigu nėra veržimosi pažinti save ir pasaulį ir dirbti su savimi remiantis tuo, kas yra pažinta.

Patarimai gelbėtojams:

-          Supraskite kartą ir visiems laikams: jeigu jūs gyvenate tik kitų gyvenimais, tai kyla grėsmė, kad nepragyvensite savo paties gyvenimo;

-          Jeigu jūs profesionalus „gelbėtojas“, nusistatykite tokią taisyklę – duokite žmonėms patarimus ir jais rūpinkitės tiktai darbe;

-          Geriausias būdas pasirūpinti žmogumi – padėti jam suprasti, kad jis gali savo bėdas ir rūpesčius išspręsti pats;

-          Kiekvieną kartą, kai jums norisi ką nors išgelbėti, užduokite sau du klausimus: „ar jam iš tiesų šito reikia?” ir „gal jis susitvarkys pats?“.

Trečiasis mitas: „aš turiu būti visiems geras“

Apie tokius žmones yra kalbama: „nori būti visiems geras“. Jie minkšti ir nuolaidūs, prisiderina prie kiekvieno iki beveik galutinio „ištirpimo“ kituose. Jiems yra sunku, beveik neįmanoma atsisakyti, jeigu kažkas kažko paprašo, jiems sunku pasakyti „ne“: juk žmonės gali ir užsigauti! Aplinkiniai tuo su malonumu naudojasi ir palaipsniui po „geruolio“ šypsena įsidega nuoskaudos ir pyktis, kurie išdegina žmogų iš vidaus.

Patarimai „geruoliams“:

-          Yra puiki ištrauka: „Nusiramink: tu negali būti veidu atsisukęs į visus, kitiems gali tekti matyti ir kitas tavo puses“. Užrašykite tai didelėmis raidėmis ant balto popieriaus lapo ir pasikabinkite ant tos sienos, kur dažniausiai krypsta jūsų žvilgsnis;

-          Gerai ištyrinėkite ne tik savo pareigas, bet ir teises. Atminkite: jūs turite teisę būti savimi ir veikti savo naudai, turite teisę kalbėti ir būti išgirstu ir dar daug kitų teisių;

-          Išmokite pasakyti „ne!”, nejausdami jokio susierzinimo ar kaltės;

-          Nebijokite, kad ant jūsų kažkas įsižeis: įsižeidžia tas, kam tai naudinga, – tokiu būdu žmogus manipuliuoja jumis.

Ketvirtasis mitas: „darbas aukščiau už viską“

Šio mito sekėjai, užbaigę vieną darbą, neduoda sau galimybės sustoti, apsižvalgyti, pasidžiaugti, o tuojau be atsikvėpimo susiranda ir užpuola dar aukštesnę viršūnę. Reikalas tampa dar sudėtingesnis dėl to, jog darboholikai labai rimtai žiūri į darbą ir yra įsitikinę, kad geriau už juos šito niekas nepadarys.

Patarimai „darboholikams“:

-          Prisiminkite: „beširdiškumas savo paties atžvilgiu – tai yra savęs žalojimas!” Jūs turite teisę turėti laisvalaikį!;

-          Sugrįžę namo, iš karto eikite į dušą ir persirenkite, taip jūs psichologiškai atskirsite dvi skirtingus gyvenimo laukus – darbą ir poilsį;

-          Susiraskite sau įdomų užsiėmimą ar pomėgį ir išskirkite jam laiko savo kasdieniame ritme, griežtai save prižiūrėkite, kad laiko pomėgiui atsirastų visada;

-          Jeigu jūs esate moteris, prieš išeidama iš darbo pasinaudokite kiek lengvesniais nei įprastai kvepalais ir kvapais, jie suteiks jums atitinkamą vidinę būseną.

Pradėkite iš pradžių!

 Veiklos, darbo pakeitimas – geriausi vaistai nuo jausminio perdegimo. Jei yra galimybė, pakeiskite darbą iš esmės. Jeigu tokios galimybės nėra, pakeiskite veiklos kryptį. Anksčiau dirbote su vaikais? Pradėkite dirbti suaugusiųjų mokymo srityje. Praeikite gebėjimų tobulinimo mokymus, įgykite antrą, papildomą išsilavinimą, sudalyvaukite profesinėse varžybose. Idėja patiems drąsiausiems – kiekvienus 5 – 7 metus keiskite veiklos sritį.

Iš psichologų patarimų. 

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Suvokimas yra aukščiausia dermė (darna).

www.yogi.lt

Narajano PS. Galimybė stebėti savo mintis, savo jausmus ir pojūčius – nuostabi dovana. Tada mes jau ne vien likimo šapeliai karmos vandenyne. Taip, – mes vaidiname gyvenimo ilgio pjesėje, kaip aktoriai dalyvaudami tame vyksme. Tik skirtumas toks, jog mes kažkokiu paslaptingu būdu imame nujausti, imame žinoti, jog šis gyvenimas, kurį anksčiau laikėme tokiu rimtu ir tikru, yra viso labo vaidinimas Kažkieno surežisuotame spektaklyje. Ir Žiūrovas-Stebėtojas mumyse pamažu atbunda. Ir šis Budrumas Yra lengvas, šviesus tylusis džiaugsmas. Žiūrovas dar įsitraukęs į veiksmą, o Stebėtojas jau laisvas… Tai yra Būsena, o ne kažkoks mažiukas žinojimas, kurį galėtume išmatuoti baitais ar bitais ar kaip jie ten besivadintų…

Tada svarbumas, tas susisvarbinimas nukrenta lyg seni drabužiai. Ir tu JAU laisvas. O kol kas sek psichologų patarimais…  :) )))))

OLYMPUS DIGITAL CAMERA