Vanduo – būtinas!

http://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2012/11/p9070394-2.jpg70% viso žmogaus kūno sudaro vanduo. Todėl, vanduo yra svarbus visoms organizmo funkcijoms, o ypač smegenims, kurios yra pačios jautriausios vandens trūkumui. Smegenyse vanduo sudaro apie 80 % ir procesai juose vyksta būtent vandens dėka. Atliekant tyrimus, kaip vandens trūkumas veikia žmogaus mąstymą, nustatyta, kad suprastėja orientacija, atminties gebėjimai, suvokimo lygmuo ir dėmesio koncentracija. Įdomiausia, kad tiriamieji asmenys patys to nepastebėjo ir manė, kad jie protauja lygiai, taip pat, kaip ir tada, kai nejautė troškulio.

Kai skysčių organizmui teikiama nepakankamai, kraujo specifinis tankis padidėja ir nuodingų medžiagų šalinimas sutrinka. Dėl to kūnas pats nuodijasi savo išskyromis. Pagrindinė to priežastis – skysčio, kuriame tos atliekos ištirptų ir būtų pašalintos iš organizmo, stygius. Chemikai nežino jokio kito skysčio, kuriame tirptų tiek daug kietųjų medžiagų. Vanduo – išties neprilygstamas tirpiklis. Vanduo yra maistinga medžiaga. Jis gamina energiją. Vanduo tirpina visus mineralus, baltymus, krakmolą, kitus elementus ir kraujo pavidalu išnešioja juos po visą organizmą. Todėl jei organizmui skysčių pakanka, sužadinamas visas jo maitinimosi procesas, nes jį stabdančios toksinės medžiagos ištirpdomos vandenyje, o paskui pašalinamos per inkstus, odą, žarnyną ar plaučius. O leidę šioms toksinėms medžiagoms kauptis kūne, rizikuojame prisikviesti daug rimtų ligų.

Medicinos specialistai perspėja, kad skysčių praradimas organizme yra kur kas pavojingesnis nei maisto trūkumas. Nuo suvartojamo skysčių kiekio priklauso kūno šilumos balansas, darbingumas, aktyvumas, virškinimo, šalinimo procesai, odos, plaukų būklė ir kt. Kai organizmui ima trūkti skysčių gali pakilti temperatūra, atsirasti nerimo jausmas, sutrikti virškinimas. Nepakankamas kiekis vandens gali paskatinti dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opaligės, gastrito, rėmens, plonųjų ir storųjų žarnų uždegimų vystymąsi. Žmogaus kūnas turi daug skirtingų būdų, kuriais išreiškia savo bendrus ar lokalinius vandens poreikius: astma, alergija, rėmuo, dispepsija, reumatoidinis sąnarių skausmas, nugaros skausmas, migreniniai skausmai, kolito skausmai, stenokardijos skausmai.

Teigiama, kad vidutiniškai žmogui reikia 1,5 – 2,5 litrų vandens per dieną. Vandenį reikia gerti nedideliais kiekiais, tačiau visą dieną – po pusę ar pilną stiklinę. Tokiu būdu vanduo greičiau įsisavinamas, o vienu mauku suvartotas per didelis vandens kiekis gali pernelyg apkrauti inkstus. Verta pastebėti, kad vidutiniškai apie 1 litrą žmogus „sugeria“ valgydamas (vandeningą maistą). Tad papildomai išgerti tereikia apie 1,5 litro vandens. Konkrečiam žmogui reikalingas vandens kiekis yra individualus, priklausomai nuo mitybos įpročių, medžiagų apykaitos, išorinių aplinkybių ir kitų veiksnių. tačiau yra skaičiuojama, kad 35 ml skysčių pakanka vienam kūno svorio kilogramui.

pvz. 70 kg (žmogaus kūno masė) x 35 ml = 2450 ml;

Fizinis krūvis stipriai padidina reikalingo vandens kiekį. Sportuojant geriausia gerti vandenį dar prieš tai, kai pajuntamas troškulys, nes tai signalas, jog organizmas pritrūko vandens. Geriau iš anksto prisotinti organizmą skysčiu.

Geras kūno vandens poreikių matavimo aspektas yra šlapimo spalva. Gerai drėkinantis kūną žmogus išskiria bespalvį šlapimą – neskaitant vitaminų spalvos ir priemaišų, esančių maisto produktuose. Palyginti nedaug vandens netekęs žmogus išskiria geltoną šlapimą. Tikrą dehidrataciją patiriantis žmogus išskiria oranžinės spalvos šlapimą.

Gerti reikėtų paprastą geriamąjį vandenį. Gazuoti, saldinti gėrimai, taip pat kava ir arbata, alkoholis vandens atsargų organizme nepapildo, o priešingai – vandenį šalina.

Jūsų kūnui negalima leisti patirti dehidratacijos anksčiau, nei jūs išgeriate vandens.

Vandenį rekomenduojama gerti:

rytą tik atsikėlus, kad pašalintumėte dehidrataciją, atsiradusią po ilgo naktinio miego;

prieš pradedant mankštintis, kad būtų iš ko susidaryti prakaitui;

prieš valgį, optimalus laikas – likus pusvalandžiui iki valgio, taip paruošiamas virškinimo traktas;

praėjus dviem su puse valandos po valgio, kad užbaigtumėte virškinimo procesą ir pašalintumėte dehidrataciją, kuri atsiranda skaidant maisto produktus.

Valgio metu stenkitės nevartoti vandens, o vartokite vandeningą maistą: šviežius vaisius ir daržoves. Užsitikrinkite, kad 70 % Jūsų mitybos sudarytų daug vandens turintis maistas ir šviežios sultys.

Dėmesio: Jei rytais atsibundate patinusiu veidu, prisiminkite, kada pastarąjį kartą prieš miegą gėrėte skysčių. Vandens dideliais kiekiais nereikėtų gerti likus 2-3 valandoms iki miego, nes organizmas nebesuspėja pašalinti vandens pertekliaus. Skysčių kaupimasis gali virsti ir estetine problema – jei paakiai paburksta nuolat, dėl odos tampymosi apie akis gali pradėti formuotis raukšlelės.

Koreguojant bet kurį dehidratacijos sukeltą sutrikimą, būtina keisti gyvenimo būdą.

Gydymo vandeniu programos pagrindas yra:

pakankama vandens ir druskos norma;

reguliari mankšta;

subalansuota, daug mineralų turinti mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių bei pagrindinių riebalų, reikalingų ląstelių membranoms, hormonams ir nervų izoliacijai sukurti;

dieta be alkoholio ir kavos;

meditacija, naikinanti ir šalinanti nuodingas, sukeliančias stresą mintis.

www.gyvenimoguru.lt

http://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2012/11/p9070394-2.jpg

Aukštikalnių ežeras Ladake, Indija.

R.G.Narajano nuotr.