Deivydas Aikas: atsijungimas nuo programos

Ladakas. Šventyklos durys/Jei nesiliausime tapatinęsi su šiuo kūnu, kurį vadiname žmogumi, taip ir liksime menamybės (iliuzijos) vergais. Mūsų tikėjimas gali laikyti mus vergovėje arba dovanoti mums laisvę. Jei susitapatinsite su savo vardu ir kūnu, iš karto apsiribosite. Pamėginkite ir pamatysite. Taip atsitinka todėl, kad visa DNR programos esmė yra menamo holografinio pasaulio atspindys, pasaulio, kuris grįstas taisyklėmis, o taisyklės dėl savo prigimties visuomet reiškia apribojimą.

Skaityti toliau

Vidurio kelias – Dao

 Pakopos

 

Kai žmonės pradeda savo dvasinį kelią, jiems rūpi išmokti visas taisykles. Tai suprantama, netgi būtina. Dažnai mums reikia griežtų nuorodų, kad galėtume save tinkamai nukreipti.

 

Bet dogmatizmas – dar ne dvasingumas. Kartais taisykles būtina sulaužyti. Reikia rasti būdą, kaip atsikratyti mokymo dogmų, bet tuo pačiu perimti jo dvasią. Tik suvokęs šį dėsnį, žmogus subręsta kaip Dao sekėjas.

Skaityti toliau

Išminčių sakymai 62

patanjali2Išties nėra jokių rūpesčių, yra tik Stebėtojas, paliudijantis, kaip mintys (apie rūpesčius ir kitos) atsiranda ir pranyksta žmogaus prote.

Gintaras Narajanas

*

Pasiekus šviesą neinama į tamsą, o siekiama įamžinti šią šviesą savyje. Žmogus, gyvenantis įprastą gyvenimą, semiasi jėgų iš išorinio gyvenimo, jis visas yra tarsi išorinio gyvenimo apvalkale, o jo viduje viskas miega. Praregėjęs tikram gyvenimui žmogus gyvena vidinį gyvenimą ir iš ten plūsta šviesos bangos į išorinį pasaulį. Visų savybių pavertimas savyje naujomis, subtilesnėmis ir dvasingesnėmis – tai ir yra tas darbas, kurį tau reikės atlikti savyje.

Olga Obnorskaja. Mokytojo sodas.

Skaityti toliau

Šri Nisargadatta: į laisvę veda supratimas

nisargadatta_maharaj_19-scaled500Prieš priimdamas Dievą, privalai priimti save – tai dar baugiau. Pirmieji žingsniai į savęs priėmimą nėra nė trupučio malonūs, nes tai, ką matai, nėra laimingas reginys. Reikia drąsos, kad judėtum toliau. Padeda tyla. Žvelk į save visiškoje tyloje – nemėgink savęs apibūdinti. Žvelk į būtybę, kuria tiki esantis, ir prisimink – nesi tai, ką matai. „Tai aš nesu – o kas aš esu?“ yra savityros judesys. Nėra kito kelio į išsilaisvinimą, visi kiti būdai tėra atidėliojimas. Visiškai atmesk tai, kas nesi, kol tikroji Savastis išsireikš savo nuostabiuoju niekumu, savo „ne-dalykiškumu“./ Šri Nisargadatta

Skaityti toliau

Apreiškimas Vincui Kudirkai (papildyta)

   Šventraščiuose pasakyta, jog visa, kas paslėpta, taps atverta. Kartais išmintis ir žinojimas žmonių sąmonėn sugrįžta keistais ir paslaptingais būdais.

 Kas yra parašęs bent vieną eilėraštį, suvokia, kad jo atsiradimas yra slėpinys. Eilutės lyg pačios, kaip šviesos blyksnis, atsiranda galvoje. Tada belieka visa tai užrašyti. Kai kurie džiaugiasi: atseit „aš“ tai parašiau. Kiti paslapčiomis suvokia, jog yra tik įrankiai visagalės Mūzos rankose. Ši kuriančioji jėga gali būti pavadinta Įkvėpimu,  Šventąja Dvasia arba net dieviškumu, tačiau dažniausiai lieka tyli ir neįvardinta. Tyliai atliekanti savo darbą.

Skaityti toliau

Išminčių sakymai 61

liktariukai4Žinojime nėra jokio pasirinkimo, tik nežinojime jis yra. Taigi jis – pasirinkimas – yra žmogiškojoje buityje, bet ne Mokytojo Būtyje.

RG Narajanas

*

Koncepcija – kinas, kuri rodo tavo protas, kuriuo patikėjai, kuris tapo toks didelis, kad užgulė, kaip arklys (конь -rus.)

Kaza Baba

Skaityti toliau

I.Bentovas: meditavimo patirtys

itzhak_bentovJūs tapote tuštuma. Jūs esate tuštuma. (…) Ir buvote ja visą laiką. Jūs – grynoji sąmonė, arba tyras suvokimas, kuris ir yra Aukščiausioji Savastis, tai Ji vedė jus visą šią ilgą ir turiningą kelionę atgal į save. Tai Stebėtojas, šimtus ir tūkstančius gyvenimų žvelgęs jūsų akimis, liudijęs per jūsų protą. Tyras suvokimas, tuštuma savo esme, leido jums suvokti save – teikė savimonę.

Skaityti toliau

Narajanas apie penkis spąstus

narajanas GangotryjeYra penki spąstai, į kuriuos visą laiką patenka nemedituojantis žmogus, o medituojantis turi galimybę jų išvengti. Jie minimi Rytų šventraščiuose.

Pirmieji spąstai yra žinojimas. Žmogaus protas galvoja, kad žino, tačiau jo mažasis paviršinis žinojimas (grįstas svarstymais ir lyginimais, noru sužinoti „kodėl?“) yra dalinis ir nepilnas, iškreiptas savo paties kreivumo. Kai tobulas pasaulis atsispindi ne visai švariame prote, pasaulio vaizdinys išsikreipia. Žmogus mato ne visai tai, kas yra. Svarstydamas ir lygindamas jis tik dar labiau susipainioja. Ir iš tokios proto veiklos gimsta požiūriai ir nuomonės. Valant proto veidrodžius, tas ima pripažinti savas ribas, galimybių riboženklius. Tai žinojimo pradžia. Visa kita – nežinojimas.

Skaityti toliau