Sodas yra Gyvenimo medis, jis yra Pilnatvė. Pilnatvė sukasi ir skleidžiasi, užpildydama erdvę aplinkui. Ji pati yra erdvė ir galios/agnos (energijos) virpesiai. Ši galia skatina, kelia, budina kūrybai, degimui. Keturi pradai talpinas penktame. Pasaulis kuriasi ir vėl užsiveria, kaip diena ir naktis.
Šis sukimasis yra Rėdos Atgaja. Tai, kas buvo, vėl pasikartos. Sada – vyksmas, nenutraukiama, nuolatinė eiga.
Pakopos
Kai žmonės pradeda savo dvasinį kelią, jiems rūpi išmokti visas taisykles. Tai suprantama, netgi būtina. Dažnai mums reikia griežtų nuorodų, kad galėtume save tinkamai nukreipti.
Bet dogmatizmas – dar ne dvasingumas. Kartais taisykles būtina sulaužyti. Reikia rasti būdą, kaip atsikratyti mokymo dogmų, bet tuo pačiu perimti jo dvasią. Tik suvokęs šį dėsnį, žmogus subręsta kaip Dao sekėjas.
Išties nėra jokių rūpesčių, yra tik Stebėtojas, paliudijantis, kaip mintys (apie rūpesčius ir kitos) atsiranda ir pranyksta žmogaus prote.
Gintaras Narajanas
*
Pasiekus šviesą neinama į tamsą, o siekiama įamžinti šią šviesą savyje. Žmogus, gyvenantis įprastą gyvenimą, semiasi jėgų iš išorinio gyvenimo, jis visas yra tarsi išorinio gyvenimo apvalkale, o jo viduje viskas miega. Praregėjęs tikram gyvenimui žmogus gyvena vidinį gyvenimą ir iš ten plūsta šviesos bangos į išorinį pasaulį. Visų savybių pavertimas savyje naujomis, subtilesnėmis ir dvasingesnėmis – tai ir yra tas darbas, kurį tau reikės atlikti savyje.
Olga Obnorskaja. Mokytojo sodas.
Vydiniana Bairava Tantra (Vijnana Bhairava tantra): Paslapčių knyga(Trumpos meditavimų temos pagal Ošo)Deivė paklausė:
О, Šyva! Kame yra tavo tikroji Esmė?
Kas yra ši stebuklų pripildyta Visata?
Kiekviename ašrame galima rasti pradedančiuosius jogus, pažengusius jogus ir nusipelniusius jogus, artimus Mokytojui. Žinoma, galima dėl juoko bei linksmumo įsijungti į šią hierrrarchiją, tačiau tikras jogas visada vengia susibūrimų ir vakarėlių.
***
Kai dar Amžina Ugnis ruseno po šventais ąžuolais, gyveno du išmintingu broliu.
Plačiai garsas pasklido apie tų dviejų brolių dorybę, teisingumą ir narsumą. Vienas buvo Vydevutis, antras – Prutenis. Vydevutį išsirinko aisčiai karalium. Jis gražiai valdė kraštą, mokė žmones susiklausyti, juos ragindamas imti pavyzdį iš bitelių. Jo dideli Aistuvos plotai ėjo nuo Vyslos toli už Dauguvos. Ir estai jo klausė. Savo pilį, sako, turėjęs Neringoje.
Lietuvių mitologas, Romuvos vaidila Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius tyrinėja kiek netikėtu – mitologiniu požiūriu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų tautos sąmonės skvarmą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia.
- Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą tiriate mitologiniu požiūriu. Sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąją tautinę esmę, vadinamą tautos dvasia?
Tu gyveni savo gyvenimą, lyg jis būtų tikras… (You live your life as if its real…)
Leonardas Koenas, poetas
Kiekvienas iš mūsų pasirenkame tikėti savo susikurta pasaulio pasaka. Tą pasaką mes sekame kasdien. Sekame ją sau ir pasakojame aplinkiniams. Ir dar mes labai norime, kad ir kiti patikėtų šia mūsų pasaka. Kad tik kuo daugiau būtų klausytojų. Kad tik kuo daugiau patikėtų mūsų pasakos svarbumu. Tada mūsų pasaka tampa įdomi, svarbi, gal net pati svarbiausia. Juk tai mano pasaka! Tada visaip brukame ir peršame kitiems savo pasakos variantą. Jei daugelis ja patiki – tampa tos pasakos dalyviais. Tada pasakos susipina ir tuomet jau pasaka be galo…