Skaičius devyni – Pašventimas

num9Skaičius devyni simbolizuoja Pašventimą. Tai skaičius, kuris simboliškai žymi perėjimą į naują kokybę, naujus virpesius bei tų virpesių įtvirtinimą. Kitaip tariant, atgimimą, antrąją gimtį nauju, dvasiniu pavidalu.

Protėvių Lietuvoje tai buvo šventas skaičius, Ragučio skaičius. Prisimenam ir elnią devyniaragį, narsų kareivį, nukaunantį slibiną devyniomis galvomis. Kartais, kad pasiektum tikslą, tenka perplaukti devynias jūres ir devynias marias…

Skaityti toliau

D.Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė

Razausko-0-DSC_8333-e1430198692340Lietuvių mitologas, Romuvos vaidila Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius tyrinėja kiek netikėtu – mitologiniu požiūriu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų tautos sąmonės skvarmą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia.

- Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą tiriate mitologiniu požiūriu. Sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąją tautinę esmę, vadinamą tautos dvasia?

Skaityti toliau

R.Cibas: sistema

rupintVisame kame yra tam tikra tvarka. Kur be nukreiptumėm žvilgsnį, į mineralų pasaulį, augalų ar gyvūnijos, visur rasime tam tikrą racionaliai veikiančią sistemą. Bet nieko nėra amžino, viskas kinta, „nėra nieko pastovesnio už laikinumą“. Ar jau taip seniai klestėjo dinozaurai? Kaip tada atrodė mūsų planeta? Turbūt neatpažintumėm, net kontinentai buvo kitokie… O kaip pasikeitė augalai? Kiek jų išnyko, neprisitaikę prie pakitusių sąlygų, kiek atsirado naujų? Milžiniškų paparčių dabar galime rasti tik pėdsakus (atspaudus) kur nors akmens anglyje. Sekvojų dar yra, yra dar daug dalykų, labai daug, kurie gali mums žmonėms priminti apie laikinumą.

Skaityti toliau

Tikrovė Rytų išminčių akimis: Šri Aurobindas

aurobindoKalbant apie keliautojus į kitas tikroves, reikia paminėti indų mistiką, mąstytoją, poetą ir visuomenės aktyvistą Šri Aurobindą. Indijoje Šri Aurobindas gerbiamas taip pat kaip Gandis. Jis gimė 1872 metais labai žinomoje ir turtingoje šeimoje, mokėsi Anglijoje ir ten greitai išgarsėjo nepaprastais gabumais. Jis kalbėjo lotynų, anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis, mokėjo sanskritą ir turėjo fenomenalią atmintį. Sklido kalbos apie jo fantastišką sugebėjimą susikaupti – jis prasėdėdavo su knyga rankose nejudėdamas ir nekeisdamas pozos ištisą naktį ir tuo metu nieko daugiau nejausdavo ir nematydavo, jo netgi netrikdydavo vabzdžių įgėlimai. Grįžęs į Indiją, Šri Aurobindas įsijungė į nacionalistinį judėjimą, už tai netgi buvo nuteistas ir paskui sekamas britų policijos.

Skaityti toliau

Straipsnis: apie Brunoną, Margirį ir Pilėnus

   Viena iš dvasinių ieškotojų elgesio paradigmų – savosios tautos, gyvenamosios vietos gerbimas ir tradicijų, tautos šaknų puoselėjimas. Nes medis be šaknų – miręs medis. Jei karma (kartais vadinama likimu) lėmė, jog gimtume čia – tai šį tą reiškia? Lietuva yra mūsų tėvynė – žinome nuo vaikystės. Šis paprastas faktas turi ir paslėptą, vidinį pjūvį. Šią paslėptą reikšmę, skirtą konkrečiam žmogui, turime išsiaiškinti kiekvienas sau. Gamtoje atsitiktinumų nebūna. Šiandien tai įrodyta matematiškai (čia tiems, kas netiki ir neklauso širdies). Tuomet tegu klauso proto balso ir matematikų argumentų, kurie yra nenuginčijami. Jeigu šis atėjimas konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje yra ne atsitiktinumas – ką gi tai galėtų reikšti? Atsakydami į šį klausimą jau neapsieisime be širdies balso ir intuicijos.

Skaityti toliau