Keli klausimai ir atsakymai

RG_piesinys Klausimas: Noriu paklausti, į ką man atkreipti dėmesį tolesniame kelyje?

Atsakymas: Pirma. Stebėti jausminius pakilimus, savo jausmingumą ir atpažinti, kai vyksta susijaudinimai, jausmų pakilimai ir vėl nusileidimai. Su tuo nieko nereikia daryti, tik atpažinti ir suprasti, kas vyksta, to niekaip nevertinant.

Suprantama, atliekamos pratybos mažina tą bangavimą. Pirmiausią jį pamatyti ir atpažinti, lyg jūros bangas.

Skaityti toliau

Šri Aurobindo: Aukštasis ir žemasis žinojimas

aurobindo Žinojimo Jogos esmė yra Tyrojo Sąmoningumo priėmimas, t.y. dieviškumo priėmimo būsenos atsiradimas. Jogas panyra į Tyrąją Sąmonę ir tampa josios įvaldytu, būdamas tapatus jai savo dieviškosios Tikrovės atspindėjime. Šis priėmimas yra ne koks nors atsietas dalykas, tolimas mūsų esamam gyvenimui, – šis priėmimas vyksta Jogo įprastame gyvenime. Šitaip vyksta Tyrojo Sąmoningumo priėmimas pasaulyje, priėmimas dieviškumo savo paties viduje, taip pat visuose daiktuose ir visose būtybėse. Tai reiškia vienybės su Sąmone priėmimą ir padedant visam tam, tapsmą vieniu su visuotinumu, su Visata ir visa kūrinija; priėmimą vidumi begalinės įvairovės vienovėje, – vienovės, o ne atskyrimo ir išskaidymo pagrindu.

Skaityti toliau

Satpremas: Sąmoningumo kelionė [atnaujinta] (1)

SatpremIštraukos iš Satpremo knygos Šri Aurobindas: sąmoningumo kelionė. Pirmoji dalis.

Mano mylimasis nutraukė nuo manęs nuodėmės apdarus ir aš su džiaugsmu leidau jiems nukristi. Po to jis patraukė už mano dorybingumo drapanų, tačiau aš susigėdau, išsigandau ir pasipriešinau jam. Ir tik kuomet jis nuplėšė juos nuo manęs jėga, aš pamačiau, kiek giliai mano siela buvo paslėpta nuo manęs pačios…/ Iš Šri Aurobindo raštų.

Kurgi yra velnias, jei ne Dieve? Jei jis ne Dieve, iš Dievo mažai kas beliktų, nes šitame pasaulyje pakanka blogio, kaip ir kai kuriuose kituose pasauliuose. Ir nedaug beliktų to, kas yra tyra ir nesutepta. Nebent tik beribis ir bevaisis matematinis taškas… (…)

Skaityti toliau

Šri Aurobindo: poema Savitri

rgvedaŠri Aurobindo poema „Savitri“ yra sudaryta iš 20 dalių ir 24 000 eilučių, parašyta pagal vieną iš Mahabharatos epo dalių. Keista, tačiau mūsų šalyje šis kūrinys labai mažai žinomas. Simbolinės patirtys ir kelionės mistinėse erdvėse perduoda paties Šri Aurobindo meditavimo patirtis. Šioje poemoje atsispindi pagrindiniai Šri Aurobindo Integralinės Jogos dalykai, žmogaus prigimties Atgajos (evoliucijos) galimybės. Tai gilios dvasinės erdvės, o taip pat tai nuostabaus grožio literatūros kūrinys.

Skaityti toliau

Šri Aurobindo: ištraukos iš veikalų

aurobindo Žmonės iki šiolei įsimylėję sielvartą. Kai jie mato tai, kas yra giliau, nei sielvartas ir džiaugsmas, jie prakeikia tai, šaukdami:

- O tu, bejausmi…

Būtent todėl Kristus iki šiol yra nukryžiuotas ant kryžiaus Jeruzalėje.

Žmonės įsimylėję nuodėmę. Kai jie mato tą, kas giliau už ydas ir dorybes, jie prakeikia tai, šaukdami:

Skaityti toliau

Satpremas: Sąmoningumo kelionė (2) [atnaujinta]

satprem Pirmoji Šri Aurobindo jogos užduotis – tylaus proto atsiradimas. Galima būtų paklausti, kam šis tylus, nekalbantis protas reikalingas? Akivaizdu, jei mes veržiamės atrasti naująją šalį savyje, pradžioje mums reikia palikti senąją. Ir viskas priklauso nuo pasiryžimo, su kuriuo mes žengiame šį pirmąjį žingsnį. Kartais viskas atrodo panašu į blyksnį. Kažkas šaukia mumyse: užteks šito plepėjimo! Iškart atsiduriame Kelyje ir einam pirmyn, neatsigręždami atgal. Tada kai kurie sako – taip, o paskui pasako – ne… Abejoja, blaškosi iki begalybės tarp dviejų pasaulių.

Skaityti toliau

Apie „teisėtus“ lūkesčius

OLYMPUS DIGITAL CAMERA “Teisėti“ lūkesčiai – yra tiesus kelias į vidinį ir išorinį susipriešinimą. Nebūna „teisėtų“ lūkesčių, o yra tik norai ir viltys, kad pasaulio atspindys, vaizdinys tavo galvoje atitiktų „originalą“, patį pasaulį. Taip pasitaiko, bet toli gražu ne visada. Lūkesčiai yra svarbumo pojūtis, viltys, laukimas, norai ir aistros. Visa tai pažeidžia gyvenimo pusiausvyrą ir kuria tau bėdas.

Skaityti toliau