P.Uspenskis: žmogus yra mašina (1)

ouspensky Visa gyvena, nieko nėra mirusio, – mirę tik mes patys. Jeigu mes atgytume, nors akimirkai, mes pajustume, kad visa yra gyva, kad visi daiktai gyvena, galvoja, jaučia ir gali kalbėtis su mumis.///Piotras Uspenskis

Žmogus savęs nepažįsta. Jis nežino savo ribotumo ir galimybių. Jis net nežino, koks didis yra jo savęs nepažinimo mastas.

Žmogus pilnas įvairiausių klaidingų idėjų apie save. Pirmiausia jis nesuvokia, kad iš tikrųjų yra mašina.

Skaityti toliau

Padmasabhava: grynasis suvokimas

padmasambhava Grynojo suvokimo atskleidimas – savaiminis išsilaisvinimas betarpiška įžvalga

Savaime vaiskiai sąmonei Trijų Kūnų Dievybei lenkiuosi!

Aiškinsiu [vieną] „Giliųjų mokymų apie savaiminį išsilaisvinimą medituojant ramiąsias bei niršiąsias deivybes“ – „Grynojo suvokimo atskleidimą, savaiminį išsilaisvinimą betarpiška įžvalga“.

Atskleisiu jūsų gryną sąmonę, todėl mąsliai [klausykitės], laimingieji kilmingų šeimų vaikai.

Samaja gja gja gja!

Skaityti toliau

G.Gurdžijevas: moralė-sąžinė, gėris-blogis, melas-tiesa

http://www.yogi.lt/wp-content/uploads/2012/11/georgij_gurdzhiev.jpgDaugelis žmonių sako, kad jiems nesuprantama jūsų mokymo moralinė pusė, – pasakė vienas iš mūsų. – O kiti kalba, jog jūsų mokyme iš viso nėra moralės.

- Žinoma nėra, – pasakė Gurdžijevas. – Žmonės taip mėgsta kalbėti apie moralę. Tačiau moralė – tai tik savitaiga. Žmogui yra būtina sąžinė. Mes nemokome moralės. Mes mokome, kaip atrasti sąžinę. Žmonės nesupranta, kai mes tai sakome. Jie išpyškina, kad mes neturime meilės – tai todėl, kad mes neskatiname silpnumo ir veidmainystės, o, atvirkščiai, nuplėšiame visas kaukes.

Skaityti toliau

Joga Nidra (dar papildyta)

Tai švelnus ir veiksmingas Indijos jogų meditavimo bei atsipalaidavimo būdas, kilęs iš senųjų Tantrinių mokymų. Joga nidra yra patikrintas atsipalaidavimo būdas, kurį, supaprastinęs senovines Tantrines pratybas, sukūrė žymusis svamio Šivanandos mokinys svamis Satjananda Saraswati, vadinęs jas „dieviškuoju atsipalaidavimu“.

Skaityti toliau

Apie Stebėjimo pratybas

kanch Stebėjimas-liudijimas yra kelias į vidinę laisvę, už proto ir paviršinių jausmų bangavimo, už visų tų myliu-nemyliu, noriu-nenoriu, patinka-nepatinka. Kas yra stebėjimas? Kai daugiau ar mažiau susireikšminęs veikėjas atranda neįsitraukusį į veiksmą, tačiau pastabų žiūrovą savyje. O gal stebėtojas žmoguje atranda pats save. Ir tada tarp stebėtojo ir asmenybės-veikėjo atsiranda erdvė. Stebėtojas – už viso to šurmulio, kurį vadiname „gyvenimu“. Ta mūsų dalis, kuri stebi ir suvokia, yra sąmoningumo grūdas žmogaus-automato būtyje, kurios įprastas protas visiškai nesupranta.

Skaityti toliau

Ošo apie Stebėtojo tapsmą

osho-quotes Jei galvosite įprastu būdu, jei žmonių rūpesčius priimsite labai rimtai, vieną kartą imsit manyti, kad pats žmogus yra gyva bėda. Ir tai bus žingsnis klaidinga kryptimi. Rytai žiūri kita kryptimi: pirmiausia, kad jokie rūpesčiai (užsienietiškai problemos – rg) nėra rimti. Tą akimirką, kai jūs pasakote, kad jokie rūpesčiai nėra rimti, 99 nuošimčiai jų numiršta. Jūsų požiūris keičiasi iš esmės. Rytų požiūris teigia – rūpesčiai yra čia, nes jūs tapatinatės su jais. Ir tai yra visų „problemų“ sprendimo raktas.

Skaityti toliau