Ekartas Tolė: skausmo kūnas

tolle Praeitis gyvena jumyse atsiminimų pavidalu, tačiau atsiminimai savaime nėra bėda. Atsimindami praeitį mokomės iš klaidų. Atsiminimai blogi tada, kai ima jus slėgti ir tampa jūsų „aš“ dalimi. Jūs pakliūnate į praeities kalėjimą, jūsų asmenybė yra sukurta taip pat ir praeities, jūsų atsiminimai persunkti „aš“ pojūčio, jūs kuriate būtovės pasakojimus (istorijas) ir su jomis tapatinatės. Gimsta „mažasis aš“, kuris greitai užtemdo jūsų tikrąją beskvarmę laiko ribas viršijančią esybę.

Skaityti toliau

Ošo apie svečius ir šeimininką

osho-quotes Meilė neturi nieko bendra su santykiais, meilė – tai būsena…. (…) Meilė nežino jokių palyginimų, ji tiesiog myli, nelygindama vieno su kitu. /// Ošo

Prisimink!

Yra du būdai, kaip atskirti save nuo suklastotų asmenybių.

Tu esi ne tai, ką galvoji, jauti, įsivaizduoji, atspindi.

Tu esi tiesiog sąmoningo buvimo akivaizdumas.

Skaityti toliau

Šri Aurobindo: poema Savitri (papildoma)

rgvedaŠri Aurobindo poema „Savitri“ yra sudaryta iš 20 dalių ir 24 000 eilučių, parašyta pagal vieną iš Mahabharatos epo dalių. Keista, tačiau mūsų šalyje šis kūrinys labai mažai žinomas. Simbolinės patirtys ir kelionės mistinėse erdvėse perduoda paties Šri Aurobindo meditavimo patirtis. Šioje poemoje atsispindi pagrindiniai Šri Aurobindo Integralinės Jogos dalykai, žmogaus prigimties Atgajos (evoliucijos) galimybės. Tai gilios dvasinės erdvės, o taip pat tai nuostabaus grožio literatūros kūrinys.

Skaityti toliau

Ošo apie religingumą

osho-quotes Yra du religingų žmonių tipai.

Pirmieji – nesuaugę, jie ieško tėvo pavidalo. Pirmasis tipas – tai nebrandūs žmonės, kurie negali pasikliauti savimi, todėl turi poreikį kokiam nors Dievui. Yra Dievas arba nėra, tai nesvarbu, tačiau jis yra reikalingas. Net jeigu Dievo nėra, nesubrendęs protas jį išgalvoja, todėl kad turi tokį psichologinį poreikį.

Skaityti toliau

Keli klausimai ir atsakymai

RG_piesinys Klausimas: Noriu paklausti, į ką man atkreipti dėmesį tolesniame kelyje?

Atsakymas: Pirma. Stebėti jausminius pakilimus, savo jausmingumą ir atpažinti, kai vyksta susijaudinimai, jausmų pakilimai ir vėl nusileidimai. Su tuo nieko nereikia daryti, tik atpažinti ir suprasti, kas vyksta, to niekaip nevertinant.

Suprantama, atliekamos pratybos mažina tą bangavimą. Pirmiausią jį pamatyti ir atpažinti, lyg jūros bangas.

Skaityti toliau

Šri Aurobindo: Aukštasis ir žemasis žinojimas

aurobindo Žinojimo Jogos esmė yra Tyrojo Sąmoningumo priėmimas, t.y. dieviškumo priėmimo būsenos atsiradimas. Jogas panyra į Tyrąją Sąmonę ir tampa josios įvaldytu, būdamas tapatus jai savo dieviškosios Tikrovės atspindėjime. Šis priėmimas yra ne koks nors atsietas dalykas, tolimas mūsų esamam gyvenimui, – šis priėmimas vyksta Jogo įprastame gyvenime. Šitaip vyksta Tyrojo Sąmoningumo priėmimas pasaulyje, priėmimas dieviškumo savo paties viduje, taip pat visuose daiktuose ir visose būtybėse. Tai reiškia vienybės su Sąmone priėmimą ir padedant visam tam, tapsmą vieniu su visuotinumu, su Visata ir visa kūrinija; priėmimą vidumi begalinės įvairovės vienovėje, – vienovės, o ne atskyrimo ir išskaidymo pagrindu.

Skaityti toliau

Satpremas: Sąmoningumo kelionė [atnaujinta] (1)

SatpremIštraukos iš Satpremo knygos Šri Aurobindas: sąmoningumo kelionė. Pirmoji dalis.

Mano mylimasis nutraukė nuo manęs nuodėmės apdarus ir aš su džiaugsmu leidau jiems nukristi. Po to jis patraukė už mano dorybingumo drapanų, tačiau aš susigėdau, išsigandau ir pasipriešinau jam. Ir tik kuomet jis nuplėšė juos nuo manęs jėga, aš pamačiau, kiek giliai mano siela buvo paslėpta nuo manęs pačios…/ Iš Šri Aurobindo raštų.

Kurgi yra velnias, jei ne Dieve? Jei jis ne Dieve, iš Dievo mažai kas beliktų, nes šitame pasaulyje pakanka blogio, kaip ir kai kuriuose kituose pasauliuose. Ir nedaug beliktų to, kas yra tyra ir nesutepta. Nebent tik beribis ir bevaisis matematinis taškas… (…)

Skaityti toliau