Padūmojimai apie apeigas
Apeigos reikšmė ir prasmės
Susirinkom kartą pas Savitri ašrame, nuostabioje vietoje Šventojoje, satsange, lietuviškai suvėjoje. Pabaigoje kilo Šventas apeiginis dūmas bei sąvokos galvoje skleidėsi ir dūmojo. Mintys kilo ir leidos, kaip tie Šventi dūmai raitės, o keletas iš jų sugulė į šį rašinį apie apeigos prasmes.
Veda Narajanas ir Savitri
Kviečiame jau į septintąjį pasibuvimą – satsangą, lietuviškai Suvėją – Rugsėjo 27 dieną, sekmadienį. Septintasis taškas, galimybė atskleisti sąmoningumo erdvę savyje.
Norintys jungtis nuotoliniu būdu rašykite žinutę.
Pirmoji dalis. Tylos klausymas. Pokalbis-pasidalinimas gimsta iš tylos ir į ją sugrįžta. (trukmė maždaug 20 min.) (Narajanas)
Mes gyvename sparčių permainų laikais. Manau, tai jaučia daugelis. Senoji sankloda griūva, naujoji dar neatsirado. Byra visuomenės austuva (sistema), fizikų sąvokomis tariant, vyksta visuotinė entropija (irimas). Kiek šis irimas yra žmogaus rankų kūrinys ir kiek sąlygotas pačios būtovės (istorijos), bendrojo visuomenės vystymosi dėsningumų, mes nežinome.
Kiekviename žmoguje yra saulė. Tik leiskite jai šviesti.
Sokratas
*
Pasaulis yra tėkmė, tekėjimas, jis yra žodis TAIP. Žodis NE yra jo užtvanka. Galima rinktis viena ar kita, bet dar linksmiau tiesiog stebėti, kaip pasaulis pats save renkasi.
RG Narajanas
Tu nesi atskiras. Laimė, kuria negali dalintis, yra netikra. Trokšti verta tik to, kuo galima dalintis./ Šri Nisargadatta
Klausiantysis: Atvykome iš tolimo krašto – vienas iš mūsų yra britas, kitas – amerikietis. Mūsų gimtinė byra ir mes, jauni žmonės, esame tuo susirūpinę. Pagyvenę žmonės tikisi mirti savo mirtimi, bet jaunesni neturi tokios vilties. Kai kurie iš mūsų gali atsisakyti tapti žudikais, tačiau niekas negali būti užtikrinti, kad nebus nužudyti. Ar mes galime tikėtis, kad pasaulis susitvarkys, kol būsime gyvi?
Mokytojas: Kas tave verčia galvoti, kad pasaulis prapuls?
Klausimas: Lyg ir viskas tvarkoje, bet yra šiokių tokiu neramumų… Čia jau nieko nepadarysi – švytuokles principas, o kabau dar ant paties jos galo, arba labai netoli jo, todel ir šuoliai labai ryškūs. Tas pasaulis, kuriame tenka suktis diena iš dienos, labai jau tolimas…
Dao, išsakytas žodžiais, nebebūtų begalinis Dao. Ištartas vardas nebebūtų begalinis vardas. Nebuvimas yra dangaus ir žemės pradžių pradžia, buvimas – visko esamo ištakos. Taigi, nebuvime įžvelgiamos mįslingos Dao gelmės, o buvime – jo pavidalai. Ir nebuvimas, ir buvimas, – abu jie kilę iš to paties, bet jų vardai skirtingi; abu yra vadinami slėpiningais. Iš slėpiningų jie patys slapčiausi – vartai į visas gelmes.
Ištraukos iš RG Narajano straipsnių ir pasisakymų.
Kur nėra požiūrio taško? Ten, kur susitinka visos upės.
Kalno Mokytojas
*
Jei ir yra pasaulyje nuodėmė, ji yra susireikšminimas ir nutolimas nuo savosios dvasinės širdies.
RG Narajanas
*