Štai rankose jau laikau nedvilypio – vienovės mokymo knygą ESU – tikrai galingą suvokimo įrankį. Išėjo labai miela ir jauki knyga, kurią gera paimti į rankas. Tiražas labai nedidelis, kaip dažnai pasitaiko su tokio pobūdžio knygomis, tačiau kam reikia, tas ir gaus. TAD KVIEČIU JUS KREIPTIS DĖL ŠIOS KNYGOS (UŽ PAAUKOJIMĄ). Pasinaudokite gera proga.
Ištraukos iš R.G.Narajano straipsnių ir pasisakymų. Trečia dalis.
Gamtoje nėra tokios minties, net pačios kvailiausios, kurios negalima būtų priskirti Budai arba Albertui iš Einšteinų giminės.
RG
Pateikiame dar vieną dalį Budistinių raštų rinkinio, kurį paliko pasauliui Dvagpo Lchardže, tiesioginis didžiojo jogo ir šventojo Milarepos (1052-1135 m.) sekėjas ir mokinys. Iš veikalo, pavadinto „Brangenybių rožinis“. Tekstas buvo perrašytas iš rankraščio, kuris priklausė keliaujančiam jogui, ėjusiam per Gangtoką ir Sikkimą. Šis keletą dienų viešėjo pas vertėją, leisdamas jam persirašyti knygą.
Ištrauka iš Patandžalio jogos sutrų apie stebėtojo išsilaisvinimą.
Rišis Patandžalis sako:
Tu nemiršti, miršta tik menamybė.
Ošo
*
Stipriosios žmogaus savybės turi rodyti atjautą silpnosioms. Taip pasiekiama pusiausvyra. Kas esti pusiausvyroje, yra darnoje. Ir visa tai kartu vadinama Yama. Jūs leidžiate viskam gyventi jumyse, tiek kūne, tiek gyvenime. Ir būti taikoje.
Svamis Šankaranada
Žmogaus protas ne tik juda per savųjų patyrimų srautą, tačiau ir nuolat juos vertina. Šių patirčių esmė yra priešybės, kurios sukuriamos vaizduotės, kai žiūrima į gyvenimą savo asmeniniu žvilgsniu. Asmens suvokimas apie tai, kas yra priimtina ir kas nepriimtina keičiasi pagal tai, kokie norai vyrauja šią akimirką. Tačiau kol yra noras, žmogus negali nevertinti savo patyrimų savęs paties atžvilgiu. Jis skirsto savo patirtis į dvi dalis, kurių viena yra palanki noro įgyvendinimui, o kita dalis yra kliūtis norui išsipildyti. Vietoje to, kad stebėtų gyvenimą be jokių lūkesčių ir apribojimų, protas pasidalina į dvi dalis.
Motina: „Maldos ir meditavimai“
1914 m. balandžio 20 d.
Po to, kai vyliausi tiek daug, po to, kai buvau patikėjusi, kad mano išorinė esybė pagaliau bus tapusi įrankiu, pritaikytu Taviesiems tikslams, po viltingos pajautos, kad Aš pagaliau būsiu perkelta iš šio tamsaus, varžančio, gremėzdiško “savęs”, – jaučiu dabar, kad esu dar taip toli nuo tikslo, kaip ir prieš tai, neišmananti ir savanaudiška, tokia, kokia buvau prieš šią didžiąją viltį. Ir kelias tiesiasi tolyn vėl, nesibaigiantis, einantis per nesąmoningumo lauką.
Nisarga jogos deimantinės vinys
Aš Tik Esu
Protas sukuria bedugnę, širdis ją peržengia.
Šri Nisargadatta