Deramas būdas būti veda į atbudimą, o dar tiksliau – į atsibudimą. Yra tik vienas būdas būti tikrovėje – tapti buda, atbudusiu, budimo tapsme. Kita yra sapnai, regimybės, menamybės, tariamos nuomonės ir menamos dorybės. Nes sapnas nėra tikrovė.
Yra prisikaupę gana daug klausimų Narajanui ir atsakymų. Tai toks satsango, bendravimo su draugais būdas. Kartais klausimas jau talpina savyje ir atsakymą. Kiekvienas iš jų yra skirtas vienam ar kitam žmogui, tačiau daugelis gali būti naudingi ir kitiems mano draugams dvasioje.
Klausimas: Jeigu yra galimybė išeiti iš matricos – reikia išeiti. Net jei nėra galimybės – vistiek reik išeiti… Tuomet turi turėti drąsos, išėjus atsistoti veidu į pasaulį ir matyti gyvenimo bangas, bet nebūti tos bangos dalimi. Kai susiderini su ritmu, tada yra sakoma: pasaulis ir Visata tave palaiko. Bet greičiausiai šis dalykas yra tik susiderinimas su matrica. Ir visi tie – „aš esu laiku ir vietoj“ yra ne kas kita, kaip buvimas gerai įsitaisius matricos bangoje. Išejus iš matricos, įprastas pasaulis sugrius…
Jūsų dėmesiui dar du pokalbiai su draugais apie sąmoningumą ir jo atspindžius gyvenime. Tai nėra paskaitos. Ir „informacijos“ čia ne tiek jau ir daug. Bet žinojimo galite gauti – ne tiek iš pačio kalbėjimo, o iš jūsų pačių, beklausant, prisijungus prie Agnos…
Sugrįžkime į savo dvasinę Šerdį, tą Ašį, kurioje prasidėjome mes ir visa Visata. Ir jau iš to žiūros taško žvelkime aplinkui. Ar kas nors pasikeitė?
Kaip vieną dieną nugyventi teisingai? Lipti į kalną.
Iš žiniatinklio išminties
*
Nesąmoningus reikia užimti veikla ir darbais, sąmoningesnieji patys užsiima savo pomėgiais, sąmoningi turi Kelią.
RG Narajanas
Jau sakiau, kad žmogui yra įmanomos keturios sąmonės būsenos: miegas, miegas pabudus, sąmoningumas savo atžvilgiu ir atsietas (objektyvus) sąmoningumas; bet jis gyvena tik dviejose: iš dalies miego ir iš dalies miego pabudus. Viskas atrodo taip, lyg, turėdamas keturių aukštų namą, jis gyvena tik dviejuose žemutiniuose.
Ar gali medis stovėti tvirtai?
Gali, gali gali,
Jei šaknys įaugę į žemę giliai ir nematomos glūdi.
Niekas negali kitaip./ Georgijus Gurdžijevas
Šiandien norėčiau pakalbėt ir griežčiau. Vis stebiu Veidaknygės gyvenimą, įvairius žmonių pasisakymus žiniasklaidoje. Visur matau tą patį: nesuvoktą aistringumą, nežabotą protą, prisirišusį prie savo nuomonės ir siauro žvilgio į vieną ar kitą klausimą. Nors pasaulis platus, žvilgsnis siauras. Suprantama, jog kiekvienas žmogus mato ir supranta pasaulį savu kampu. Tačiau jei panorėtų, gali pažiūrėti ir kitaip, patyrinėti, suprasti. Ir tada galima būtų susivokti, o kas gi dedasi iš tiesų. Reiškinių priežastys dažnai neguli paviršiuje, jos yra šakninės.
Esminis vaiko auklėjimasis (padedant tėvams) vyksta iki maždaug 14 metų amžiaus. Jei kažkas nepadaryta per pirmus 14 metų, joks aukštasis mokslas to ištaisyti jau negali. Beviltiška „investuoti“ į aukštąjį mokslą, jei neinvestavote į pradinį. Kalbame ne vien apie pinigus, o apie pačių tėvų gebėjimų ugdymą, jų laiką ir dėmesį, skirtą vaikui.
Ką galėtų/turėtų suteikti tėvai vaikams iki jiems sukaks 14 metų: