Apie sąvokų kalbą ir įrankius

matrix-door   Įvadas

Šios ištraukos iš istoriko pasisakymo vertingos tuo, jog yra išaiškinta visuomenės pažinimo įrankių, sąvokų svarba. Kai sakau, jog mūsų protėviai „religijos“ neturėjo, daugelis stebisi. Kaipgi taip? Ogi mūsų pasaulėvydai mažiausiai 5000 metų, o sąvoka „religija“ yra gana jauna. Naudojantis tokiomis naujoviškomis, „moderniomis“ sąvokomis kaip „religija“, negalėtume suprasti mūsų protėvių Vydijos.

Skaityti toliau

Narajanas apie sąmojo galias

yoga_funny Išties, mes ESAME – jau mirę, bet dar negimę….o gal ir atvirkščiai. /// R.G.Narajanas

Sąmojis, užsienietiškai tariant, jumoras, o gal humoras [jei tart lietuviškai, būtų gumoras] yra didi galia. Tas žodis „gumoras“ man rodos, panašus į žodį mirtis. Yra tokia nuomonė, jog žodis „humoras“ yra kilęs iš ukrainiečių kalbos žodžio „umora“ – alpimas, apalpimas … gal nuomaris iš juoko? Matyt, visi žodžiai, prasidedantys žodžiu H į lietuvių kalbą bus atėję iš ukrainiečių kalbos, nes pas juos tų „h“ labai daug, o pas mus iš tiesų nėra buvę, kol „mokslinčiai“ nesugalvojo lygiuotis į Vakarus ir praturtino mus papildomomis raidėmis.

Skaityti toliau

Šri Aurobindo: Aukštasis ir žemasis žinojimas

aurobindo Žinojimo Jogos esmė yra Tyrojo Sąmoningumo priėmimas, t.y. dieviškumo priėmimo būsenos atsiradimas. Jogas panyra į Tyrąją Sąmonę ir tampa josios įvaldytu, būdamas tapatus jai savo dieviškosios Tikrovės atspindėjime. Šis priėmimas yra ne koks nors atsietas dalykas, tolimas mūsų esamam gyvenimui, – šis priėmimas vyksta Jogo įprastame gyvenime. Šitaip vyksta Tyrojo Sąmoningumo priėmimas pasaulyje, priėmimas dieviškumo savo paties viduje, taip pat visuose daiktuose ir visose būtybėse. Tai reiškia vienybės su Sąmone priėmimą ir padedant visam tam, tapsmą vieniu su visuotinumu, su Visata ir visa kūrinija; priėmimą vidumi begalinės įvairovės vienovėje, – vienovės, o ne atskyrimo ir išskaidymo pagrindu.

Skaityti toliau

Satpremas: Sąmoningumo kelionė [atnaujinta] (1)

SatpremIštraukos iš Satpremo knygos Šri Aurobindas: sąmoningumo kelionė. Pirmoji dalis.

Mano mylimasis nutraukė nuo manęs nuodėmės apdarus ir aš su džiaugsmu leidau jiems nukristi. Po to jis patraukė už mano dorybingumo drapanų, tačiau aš susigėdau, išsigandau ir pasipriešinau jam. Ir tik kuomet jis nuplėšė juos nuo manęs jėga, aš pamačiau, kiek giliai mano siela buvo paslėpta nuo manęs pačios…/ Iš Šri Aurobindo raštų.

Kurgi yra velnias, jei ne Dieve? Jei jis ne Dieve, iš Dievo mažai kas beliktų, nes šitame pasaulyje pakanka blogio, kaip ir kai kuriuose kituose pasauliuose. Ir nedaug beliktų to, kas yra tyra ir nesutepta. Nebent tik beribis ir bevaisis matematinis taškas… (…)

Skaityti toliau

Apie sąvokų galią

foto_licedei Daugelis iš mūsų, matydami mūsų ūkio ir valstybės valdymo rūpesčius ir įsisenėjusias bėdas, užduoda sau klausimą – kaip turėtume gyventi toliau kaip bendruomenė, kad mūsų vidinis teisingumo pojūtis atitiktų tai, ką matome išorėje. Suprantama ir paprasta tiesa: kad vieno atsakymo čia negali būti; kad vidinių žmogaus pasikeitimų suma įgalina ir išorinių pasikeitimų tvarumą. Ir tuo pačiu jau daugelis supranta, jog reikalingas esminis veikiančios politinės austuvos (sistemos) perkrovimas.

Skaityti toliau

Žmogaus apvalkalai

kunaiZM  „ir atlėkė elnias devynragis (…) ant vieno rago – ugnelė dega, ant antro rago kalveliai kala…“/ Iš lietuvių liaudies dainos.

Noriu jums papasakoti apie žmogaus kūnus ir apvalkalus, kaip tai šiandien suprantu. Jūs gal pasakytumėte, jog kūnas yra tik tas, kur apčiuopiamas pojūčiais. Dažniausiai jis vadinamas įmantriu ir galvotu žodeliu „materialus“. Jei lietuviškai – jis būtų įvardijamas medžiaginiu arba medžiagišku (kartais vadinamas grubiuoju) kūnu. O mūsų pojūčiai, kaip žinia, gali būti vystomi ir tada pasirodo, jog visas pasaulis kiek sudėtingesnis, nei anksčiau galvojome.

Skaityti toliau

Satpremas: Sąmoningumo kelionė (2) [atnaujinta]

satprem Pirmoji Šri Aurobindo jogos užduotis – tylaus proto atsiradimas. Galima būtų paklausti, kam šis tylus, nekalbantis protas reikalingas? Akivaizdu, jei mes veržiamės atrasti naująją šalį savyje, pradžioje mums reikia palikti senąją. Ir viskas priklauso nuo pasiryžimo, su kuriuo mes žengiame šį pirmąjį žingsnį. Kartais viskas atrodo panašu į blyksnį. Kažkas šaukia mumyse: užteks šito plepėjimo! Iškart atsiduriame Kelyje ir einam pirmyn, neatsigręždami atgal. Tada kai kurie sako – taip, o paskui pasako – ne… Abejoja, blaškosi iki begalybės tarp dviejų pasaulių.

Skaityti toliau