Apie pasitikėjimą Mokytoju

OLYMPUS DIGITAL CAMERA Vienas esminių dalykų yra pasitikėjimas Mokytoju, jei jau priėmėte jo nešamą Mokymą. Žinoma, esmė ne pasitikėjimas asmenybe, o pačiu Mokymu, kuris ateina per pagalbininką – Mokytoją.

Tad užduokite sau klausimą – ar šis Mokymas teisingas, ar veda į suvokimą? Mokytojo asmenybė yra trečiaeilis dalykas. Neteko sutikti nė vieno mokytojo, kuris nebūtų žmogumi. Ir čia mokinio kelyje slypi išbandymas. Jei Mokytojas išsako kažkokią žmogišką nuomonę apie vieną ar kitą gyvenimišką dalyką ir jūs su ta nuomone nesutinkate, ar Mokytojas elgiasi kitaip, nei jums atrodo priimtina. Tada nepakankamai atsidavęs Mokymui žmogus su šia nepatinkančia nuomone (dvesha) gali atmesti ir patį Mokymą. O tai jau didelis nuostolis tiek šiam žmogui, tiek ir Sąmoningumo erdvei, kuri ateina ir įsitvirtina per mokinius.

Skaityti toliau

Mitros Pašventimai

mitros pasventimai Mitros tikyba – paslaptingas ir išnykęs mistinis mokymas, buvo labai paplitęs Romos imperijoje, ypač tarp kariškių pirmaisiais krikščioniškojo laiko skaičiavimo šimtmečiais, maždaug I – IV amžiais. Tačiau užgimė šis mokymas anksčiau.

Sakoma, kad seniausios išlikusios ir aptiktos Mitros šventyklos įkurtos apytikriai II amžiuje. Didžiuma šios tikybos šventyklų ar apeigų vietų buvo slaptos, pvz., įruoštos olose ar požemiuose. Romos imperijai priklausiusiuose kraštuose (pradedant Sirija ir baigiant Britanija) aptikta daugiau nei 200 Mitros šventyklų, dauguma jų atrasta dabartinėje Italijoje.

Skaityti toliau

Narajanas skaito Šerdies Sutrą

buddha Perskaičiau ir pabaigoje šiek tiek pakalbėjau apie vieną esmingiausių Dhammos (budistinių) sutrų. Ši trumpa sutra yra viena nuostabiausių suvokimo įrankių, užrašytą Budos mokinių. Šerdies Sutra padeda išeiti iš dvilypio/daugialypio pasaulio miglų į Vienovės aiškumą ir paprastumą. Dažnai nelabai teisingai verčiama Širdies sutra. Jos pavadinimas – Prajñāpāramitā-hridaya-sūtra.

Skaityti toliau

Senkalbė ir naujakalbė

lietzodynas „– Ar tu nesupranti, kad pagrindinis naujakalbės tikslas – susiaurinti minties rėmus? Galų gale mes padarysime minčių nusikaltimą tiesiog neįmanomą, nes nebebus žodžių jam išreikšti. Kiekviena sąvoka, kurios gali prireikti, bus išreiškiama vienu vieninteliu žodžiu su griežtai apibrėžta reikšme, o šalutinės jo reikšmės bus ištrintos ir pamirštos <…> Žodžių kasmet vis mažės ir mažės, mažės ir minties erdvė.“ Georgas Orvelas „1984-ieji“.

Negaliu pasakyti ir nežinau, ar mums brukama svetimybių prikaišiota naujakalbė yra kažkieno sąmoningas veikimas, ar tiesiog madų iš Vakarų pasėka ir bendrojo dabos (kultūros) laipsniško nuopuolio pasekmė. Esmė yra suvokti patį vyksmą, nenukrypstant į kaltųjų paieškas. Juk kiekvienas iš mūsų galime ne tik nepasiduoti toms seklioms kalbos „madoms“, tačiau, kasdieną dirbdami su savimi, gilinti gimtosios kalbos suvokimą. Ir šis įgalintas įrankis mums atsilygins šimteriopai: pamatysime gilesnį ir platesnį pasaulį, pilną spalvų ir atspalvių.

Skaityti toliau

Vydūnas: kalbos gyvinimo pradmenys

Vydunas “Lietuviškai kalbėdami žmonės griebėsi visokių svetimų žodžių, tarsi be jų negalėtų pasakyti, ką nori. O tuo visuomet pasirodo sąmonės apsiniaukimas.“ Vydūnas

Kiekvienos tautos žmoniškumas reiškiasi kitu būdu. Tatai matyti iš skirtingos kiekvieno žmogaus tautybės. Savo gyvenimu, savo elgesiu jis skelbia save, savo tautą ir jos žmoniškumo atspalvį. Bet paprastai tautiškumą numanyti norėta vien iš kalbos. Ji visuomet yra kuriama bendrojo visos tautos gyvybingumo ir sąmoningumo. Kaip tik jis menkėja, kalba aptyla. Kalbai aiškėjant, tautiškumas gyvėja.

Skaityti toliau