Apie protingą durnių manyje

rgnarajanas Niekas negali kitaip./ Georgijus Gurdžijevas

Šiandien norėčiau pakalbėt ir griežčiau. Vis stebiu Veidaknygės gyvenimą, įvairius žmonių pasisakymus žiniasklaidoje. Visur matau tą patį: nesuvoktą aistringumą, nežabotą protą, prisirišusį prie savo nuomonės ir siauro žvilgio į vieną ar kitą klausimą. Nors pasaulis platus, žvilgsnis siauras. Suprantama, jog kiekvienas žmogus mato ir supranta pasaulį savu kampu. Tačiau jei panorėtų, gali pažiūrėti ir kitaip, patyrinėti, suprasti. Ir tada galima būtų susivokti, o kas gi dedasi iš tiesų. Reiškinių priežastys dažnai neguli paviršiuje, jos yra šakninės.

Skaityti toliau

Kvietimas: Ugnija Šventa Ragučio šventykloj

Ragutis akmuoŠventoji Ugnelė Ragučio šventykloje (prie Ragučio akmens) liepsnoja, kūrenasi nuo 2012 m. lapkričio 14 dienos. Susikūrė savanorių Ugnelės sargavotojų ratas. Kviečiame visus tuos, kurie norėtų prisidėti, dabojant, sargavojant Šventąją Ugnį – Ugniją (Agniją). Kad ji liepsnotų ir toliau ilgus metus.

Skaityti toliau

Trispalvė: apie tris šventas spalvas

veliava  2019 metų Lygiadienio metą, stovint prie Ragučio Šventosios Ugnies, išgirdau tris žodžius. Aiškiai ir tvirtai. Tiktų kartojimui po kiekvienos maldos ar apeigos. Arba tiesiog kaip palinkėjimas mūsų plačios bendruomenės nariams, Lietuvos žmonėms.

Tai labai svarbūs, labai esmingi trys žodžiai:

Laisvės! Šviesos! Ramybės!

Skaityti toliau

Dvylika simbolių (papildyta)

tri_2Kas yra simbolis? Tai yra Raktas. Štai jums 12 raktų. Tie raktai yra žinomi nuo senų laikų. Tačiau kur tos durys, kurias jie rakina? Duris gali atrasti tas, kuris jų ieško. Tačiau tas, kuris ieško – neras. Tam, kuris ieškodamas neieško, turi tyrą širdį ir švarų protą, padės vidinis Mokytojas, tai, ką vadiname nuojauta, pajauta. Nes atrakinti duris gali tik tu pats, jokia išorinė galia to padaryti negali. Tai žingsnis į Suvokimo, į Mokytojo pasaulį. Skaityti toliau

Apie sąvokų kalbą ir įrankius

matrix-door   Įvadas

Šios ištraukos iš istoriko pasisakymo vertingos tuo, jog yra išaiškinta visuomenės pažinimo įrankių, sąvokų svarba. Kai sakau, jog mūsų protėviai „religijos“ neturėjo, daugelis stebisi. Kaipgi taip? Ogi mūsų pasaulėvydai mažiausiai 5000 metų, o sąvoka „religija“ yra gana jauna. Naudojantis tokiomis naujoviškomis, „moderniomis“ sąvokomis kaip „religija“, negalėtume suprasti mūsų protėvių Vydijos.

Skaityti toliau

Žmogaus apvalkalai

kunaiZM  „ir atlėkė elnias devynragis (…) ant vieno rago – ugnelė dega, ant antro rago kalveliai kala…“/ Iš lietuvių liaudies dainos.

Noriu jums papasakoti apie žmogaus kūnus ir apvalkalus, kaip tai šiandien suprantu. Jūs gal pasakytumėte, jog kūnas yra tik tas, kur apčiuopiamas pojūčiais. Dažniausiai jis vadinamas įmantriu ir galvotu žodeliu „materialus“. Jei lietuviškai – jis būtų įvardijamas medžiaginiu arba medžiagišku (kartais vadinamas grubiuoju) kūnu. O mūsų pojūčiai, kaip žinia, gali būti vystomi ir tada pasirodo, jog visas pasaulis kiek sudėtingesnis, nei anksčiau galvojome.

Skaityti toliau

Apie „teisėtus“ lūkesčius

OLYMPUS DIGITAL CAMERA “Teisėti“ lūkesčiai – yra tiesus kelias į vidinį ir išorinį susipriešinimą. Nebūna „teisėtų“ lūkesčių, o yra tik norai ir viltys, kad pasaulio atspindys, vaizdinys tavo galvoje atitiktų „originalą“, patį pasaulį. Taip pasitaiko, bet toli gražu ne visada. Lūkesčiai yra svarbumo pojūtis, viltys, laukimas, norai ir aistros. Visa tai pažeidžia gyvenimo pusiausvyrą ir kuria tau bėdas.

Skaityti toliau

Apie religijas ir dvasingumą

RG_piesinys Tarp religijos ir dvasingumo yra panašumų, tačiau yra ir skirtumų. Atlikdami įvairias dvasines pratybas, kažką darydami iš širdies ir atviru protu (pavyzdžiui, keliaudami į šventas galios vietas ar degdami Amžiną protėvių Ugnelę, ramindami protą ir medituodami) dažniausiai nekreipiame daug dėmesio į išorinius pavidalus ir religijas. Ramindamas protą, medituojantis žmogus apvalo save nuo proto ir jausminių apnašų, tada Suvokimas skleidžiasi pats. Skleidžiantis Suvokimui, suprantamas pasaulio sąlygiškumas. Nebėra siekio kažką keisti, kažką „padaryti“, išskyrus buvimą su pačiu savimi, darnioje vienovėje. Vidinė darna veda į išorinę darną. Gi religingumas (ypač Vakarų pasaulyje) dažnai pasireiškia kaip valdanti galia, valdžios ir jos bendrinės sistemos dalis. Tuo pačiu mums tampa suprantama, jog šiuolaikinis dvasingumas nėra tapatus religingumui, nors jam ir neprieštarauja.

Skaityti toliau