Skaičius devyni – Pašventimas

num9Skaičius devyni simbolizuoja Pašventimą. Tai skaičius, kuris simboliškai žymi perėjimą į naują kokybę, naujus virpesius bei tų virpesių įtvirtinimą. Kitaip tariant, atgimimą, antrąją gimtį nauju, dvasiniu pavidalu.

Protėvių Lietuvoje tai buvo šventas skaičius, Ragučio skaičius. Prisimenam ir elnią devyniaragį, narsų kareivį, nukaunantį slibiną devyniomis galvomis. Kartais, kad pasiektum tikslą, tenka perplaukti devynias jūres ir devynias marias…

Skaityti toliau

Giesmės „Šalia kelio Jovaras stovėjo“ reikšmių hermeneutika (papildyta)

Ragutis akmuo„Šaly kelio jovaras stovėjo, Slaunasai žolyne, rugeli,/// Iš pašaknų skambantys kankleliai…/// Per vidurį dūzgiančios bitelės…/// Viršūnėlėj sakalo vaikeliai…///Ir atjoja brolelių pulkelis…/// Prašom sustot, jaunieji broleliai…///Pažiūrėkit sakalo vaikelių…/// Paklausykit dūzgiančių bitelių…///Paklausykit skambančių kanklelių…/// Dėl tėvelio skambantys kankleliai…/// Dėl močiutės dūzgiančios bitelės…///Dėl brolelio sakalo vaikeliai,///  Slaunasai žolyne rugeli.“

Skaityti toliau

Vydūnas: tautos laisvė ir reikšmė

VydunasKartais atsitinka, kad visos tautos vyrai turi ginti tautą. Bet bus tai išimtis. Iš tikrųjų tauta ginama ne jos ginklų, bet aukščiausiosios jos gyvybės. Jeigu ta kiek paaugusi ir stipri, tad tokia tauta nėra nuveikiama…/ Vydūnas, Tautos gyvata

Daug apie laisvę rašyta. O gal dar daugiau mastyta. Irgi mūsų. Tačiau vis lyg nesuprasta, kas ji. Dargi sako tūli, kad žmogui visai nesą laisvės. Ir toks čia nesuderinamas priešingumas. Mat kalba ir rašo apie laisvę labai dažnai ir tokie, kurie tam neturi reikiamojo išmanymo. Kas laisvė yra, tegali pasakyti, kurs laisvas yra savo esmėje.

Skaityti toliau

Narajanas apie penkis spąstus

narajanas GangotryjeYra penki spąstai, į kuriuos visą laiką patenka nemedituojantis žmogus, o medituojantis turi galimybę jų išvengti. Jie minimi Rytų šventraščiuose.

Pirmieji spąstai yra žinojimas. Žmogaus protas galvoja, kad žino, tačiau jo mažasis paviršinis žinojimas (grįstas svarstymais ir lyginimais, noru sužinoti „kodėl?“) yra dalinis ir nepilnas, iškreiptas savo paties kreivumo. Kai tobulas pasaulis atsispindi ne visai švariame prote, pasaulio vaizdinys išsikreipia. Žmogus mato ne visai tai, kas yra. Svarstydamas ir lygindamas jis tik dar labiau susipainioja. Ir iš tokios proto veiklos gimsta požiūriai ir nuomonės. Valant proto veidrodžius, tas ima pripažinti savas ribas, galimybių riboženklius. Tai žinojimo pradžia. Visa kita – nežinojimas.

Skaityti toliau

Atmintinė tikram lietuviui

lietzodynasTai trumpas* lietuviškų žodžių žodynėlis tiems, kas vadina save lietuviais ir kitiems geriems žmonėms, besidomintiems tyra lietuvių kalba.

Prisiminkite, jog pertekliniai svetimžodžiai – tai lyg maži kenkėjai (virusai) kalbos kūne, ją lėtai naikinantys. Jie įveda jus į siaurą mentalinę (suprask – protinę) erdvę, sukurdami proto kalėjimą, ribotumą. Motinos kalba, gimtoji kalba, riboženklius ištrina, sujungdama žmogų su Gamta, kitais žmonėmis ir Visuma. Tyra kalba – lyg nuostabus upelio čiurlenimas, tai gyvybė, tyrumas ir džiaugsmas.

Skaityti toliau

Sakmė apie Vydevutį ir Prutenį

veliavaKai dar Amžina Ugnis ruseno po šventais ąžuolais, gyveno du išmintingu broliu.

Plačiai garsas pasklido apie tų dviejų brolių dorybę, teisingumą ir narsumą. Vienas buvo Vydevutis, antras – Prutenis. Vydevutį išsirinko aisčiai karalium. Jis gražiai valdė kraštą, mokė žmones susiklausyti, juos ragindamas imti pavyzdį iš bitelių. Jo dideli Aistuvos plotai ėjo nuo Vyslos toli už Dauguvos. Ir estai jo klausė. Savo pilį, sako, turėjęs Neringoje.

Skaityti toliau

D.Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė

Razausko-0-DSC_8333-e1430198692340Lietuvių mitologas, Romuvos vaidila Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius tyrinėja kiek netikėtu – mitologiniu požiūriu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų tautos sąmonės skvarmą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia.

- Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą tiriate mitologiniu požiūriu. Sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąją tautinę esmę, vadinamą tautos dvasia?

Skaityti toliau

Rasos meto susivokimai

rgnarajanasKai situacija mūsų šalyje pasitaisys į padėtį, viskas imsis vykti savaimingai, bet ne automatiškai. Padėtis pasitaisys, o situacija bus nebesvarbi. Tradicijos bus perkeistos į Tąsą ir papročius. Kai žmonės imsis kalbėti lietuviškai, žmonės apvalys savo protus ir jausmus, geriau ims jausti Gamtą ir žmones, jie prisimins protėvių išmintį ir patarimus, nustos sau kvaršinti galvą visokiomis tradicijomis. Tada jie priims Tikybą ir Žinyčią, o religijas paleis sau.

Skaityti toliau