Apie sąvokų gimtąja kalba galias

 Veliava_Agnis Savas mąstymas yra nusakomas tik sava Kalba./Antanas Maceina

Šiame straipsnyje norėčiau papasakoti, kodėl mūsų sąmoningumas auga, kai naudojame švarią kalbą bei gimtosios kalbos pagrindu kuriame sąvokas ir sampratas. Naudodami gryną gimtąją kalbą be teršalų ir svetimybių, galime patys tapti skaidresni ir matyti aiškesnį, neiškraipytą pasaulio vaizdinį. Protas tampa skaidresnis, galime matyti plačiau ir toliau. Nukreipę žvilgsnį į save irgi matysime visą savo vidinę sandarą, o už jos vis dažniau rodysis gražus deiviškas dangus, neaptemdytas debesų. Svetimybės gi gyvuoja tik proto lygmenyje, nepasiekdamos gilesnių pajautos klodų.

Skaityti toliau

Išminčių sakymai 72

RAM Ištraukos iš R.G.Narajano straipsnių ir pasisakymų. Antra dalis. 

Ką reiškia būti Dabar? Kai protas šokteli į praeitį ir kuria prisiminimus, švelniai sugrąžinu dėmesį į Dabar; kai jis tikisi ir kuria lūkesčius ateityje, vėl švelniai susigrąžinu dėmesį į Dabar – toks paprastas yra Būvos Dabar Slėpinys.

**

Atjauta nėra jausmas ar juolab žemutinis jausmas (emocija), kuri gali būti pavadinta gailesčiu. Atjauta yra gilus vidinis pojūtis, vienovė su viskuom, ką matome aplink, ir ji kyla iš Meilės.

Skaityti toliau

Padūmojimai apie apeigas (II dalis)

rpt_vivid Padūmojimai apie apeigas/ Apeigos reikšmė ir prasmės

Daugybė apeigų šiais amžiais nunyko, užsimiršo, nes nebeliko gyvosios perdavimo dermės. Todėl daugelis dvasinių ieškotojų vyksta į Indiją, šalį, kurioje visa tai yra geriau išlikę, dėl labai stipraus iš kartos į kartą, žodinio – tiesioginio perdavimo ir deramo tęstinio mokymo būdo. Taip pat apeigos jau nuo seno buvo aprašytos indų protėvių šventraščiuose. Vietinė Brahmanų kasta ir dabar labai tvirtai laikosi tūkstantmečių mokymų tąsos, kai kurios apeigos yra slaptos ir išlaikę beveik pirminę savo būseną.

Skaityti toliau

Padūmojimai apie apeigas (I dalis)

rpt_vivid Padūmojimai apie apeigas

Apeigos reikšmė ir prasmės

Susirinkom kartą pas Savitri ašrame, nuostabioje vietoje Šventojoje, satsange, lietuviškai suvėjoje. Pabaigoje kilo Šventas apeiginis dūmas bei sąvokos galvoje skleidėsi ir dūmojo. Mintys kilo ir leidos, kaip tie Šventi dūmai raitės, o keletas iš jų sugulė į šį rašinį apie apeigos prasmes.

Skaityti toliau

Apie Ragutį ir Šventyklą

Ragutis_Arturo Šventoji Ugnelė Ragučio šventykloje (prie Ragučio akmens) liepsnoja, kūrenasi nuo 2012 m. lapkričio 14 dienos. Taip jau susiklostė, kad būtent čia Rytų Lietuvoje buvo įdegta – atkurta pirmoji Amžinoji Ugnis – Ugnija (Agnija) (pirmoji Lietuvoje, kiek man žinoma, buvo atkurta Žemaitijoje). Ugnis čia mūsų pradėta degti jau anksčiau – 2010 – 2011 metais. Šventyklą radom apleistą. Greitai Ugnelė nuo Ragučio šventyklos, lyg kokios dvasinės ašies, iškeliavo į kitas Vilniaus vietas, ant kalvų ir kalnelių. Po to – į kitus miestus, iki pat Naglio kalno Palangoje. Net iki tolimųjų užusienių nukeliavo.

Skaityti toliau

Žmogaus virpesių galios

OLYMPUS DIGITAL CAMERAKiekvienas žmogus, būdamas kūniška ir dvasine būtybe, skleidžia tam tikrus virpesius. Šie virpesiai turi savo dažnius. Šiuos dažnius galima išmatuoti.

Kiekvienas kūno organas turi savo virpėjimo dažnį, o taip pat yra bendrinis dažnis. Bendrinis dažnis priklauso nuo visos eilės priežasčių: kūno sveikatos, maisto kokybės, įpročių, kūno, proto ir jausmų švaros, ryšio su gamta stirpumo, oro (klimatinių) sąlygų, metų laiko, ryšio su „vidiniu mokytoju“ ir t.t. Šios priežastys įtakoja vieną kitą ir turi grįžtamąjį ryšį.

Skaityti toliau

Virsmų knyga: protėvių darnos paslaptis

jonines Nuo rašytinės būtovės pradžios iki šiol medžiaginės žmonių bendruomenės raidai, gamybos, technologijų, įvairių mokslo sričių pažangai nuėjus labai toli, žmonija, deja, nesukūrė nei, darnaus pasaulio, nei visuotinio gėrio. Atvirkščiai, matome vis skaudesnius praradimus, jaučiame medžiagiškojo ir dvasinio pasaulio aižėjimą.

Skaityti toliau

Renata Grebliunienė apie primočių sąvoką

rpt_vivid Dėl akušerės sąvokos kilmės ir naujosios sąvokos PRIMOTĖ reikalingumo

Ėmusi domėtis šiuo klausimu, pirmiausia suvokiau poreikį atrasti vidinį vaizdinį, kuris iškiltų, tariant žodį „akušeris“. Savo vaizduotėje šios sąvokos negalėjau susieti nei su vienu man žinomu, savaime kylančiu vaizdiniu. Supratau paprastą dalyką: pirmiausia, vaizdinių nekilo todėl, kad šis žodis/sąvoka yra nelietuviškos kilmės. Todėl į galvą ateidavo tik vadovėliuose išmokti dalykai.

Skaityti toliau