Paramhansos Joganandos parašyta poema – malda „Dieve! Dieve! Dieve!“ iš 1929 metais jo išleistos maldų knygos „Amžinybės šnabždesiai“.
Šiuo metu spaudai ruošiama Frank David Cardelle knyga „Pasaulio siela: Gydome ir keičiame sąmyšio apimtą pasaulį“. Autorius yra senos indėnų gimines atstovas ir tai dvelkia jo tekstuose. Suprantama, kad pateikiama išmintis nėra nauja. Juk visos religijos ir dvasinės kryptys jau tūkstančius metų kalba apie vieną ir tą patį. Tik vis kitais žodžiais. Daugelis drąsuolių bandė pakeisti pasaulį. Šiandien daugelio jų neprisimename net vardų. Išvada viena ir labai paprasta. Negalime pakeisti pasaulio. Tačiau galime pakeisti save, savo požiūrį į pasaulį. Savo charakterį. Kai tokių, kurie suvokia kaitos būtinybę ir keičiasi, atsiras pakankamai daug – ims keistis ir pasaulis. Mūsų neturėtų pernelyg jaudinti klausimas, kiek yra tų, kurie eina sąmoningumo keliu. Svarbiausias klausimas – keistis patiems.
Visų tautų ir laikų išminčiai toliau mus moko Suvokimo. Kaip atskirti Tikrą nuo netikro? Kas yra gyvenimas ir kaip jį priimti? Kas ir koks yra žmogus? Suvokimas, kartais atrodantis žaibo blyksniu ūkanotame danguje – nėra vien proto kūrinys. Tai gyvoji patirtis. Toks suvokimo agna pakrautas Žodis yra ir pagalbos priemonė kitiems, veiksmingas Suvokimo įrankis. Turintieji ausis tegirdi, sako Šventraščiai.
Nepastovumo, laikinumo, dūlėjimo kontempliacija Tibeto budizme yra labai svarbi, nes skatina imtis Budos Mokymo praktikos. Todėl lyginama su botagu. Ypač didelę reikšmę šiai kontempliacijai teikė Kadam arba Pamokymų tradicija, itin pabrėžusi motyvo, paskatos, vidinės nuostatos svarbą dvasinėse pratybose. Iš Kadam vėliau išaugo Gelug arba Dorybingoji tradicija, kuri klęsti iki šių dienų. Čia pateikiame ištrauką iš šios tradicijos atstovo Končog-Tenpadromės, gyvenusio 1762 – 1864 m. tekstų.
Viena nuostabiausių knygų ir gyvosios išminties šaltinių – Kahlilio Džibrano knyga „Pranašas“. Išminčiai nereikia daug žodžių…
***
Tada senas žynys pasakė: kalbėk mums apie Religiją.
Ir jis tarė:
Ar aš kalbėjau šiandien apie ką nors kita?
Argi ne religija – visi poelgiai ir visi apmąstymai? Kas nėra poelgis ir apmąstymas, o stebuklas ir nuostaba, vis gimstantys sieloje, net kai rankos skaldo akmenį ar valdo stakles?
Jokia Tiesos nei Dievo vizija nėra įmanoma nesunaikinus ego.
***
1945, spalio 1 d.