Neužmiršk amžiams: viskas – žmoguje. Ir tik jis vienas – savojo kelio kūrėjas. Tiksliau, kiekvienas žmogus yra kelias, ir tas kelias tiek artimas Gyvenimo Vienio kūrybiškumui, kiek žmogus savyje sugebėjo jį išlaisvinti.
Konkordija Antarova. Mokslas apie džiaugsmą. Skaityti toliau
Šis tekstas užrašytas iš žodinių Mokytojo pamokymų.
Avidya asmeta raga dvesa avinivesa. Turime tik 5 problemas. Jos glūdi penkiose čakrose – uoslė, skonis, lytėjimas, garsas, rega. Vien šie penki prikuria daug problemų. Jūs negalite jų palikti kaip priešų, negalite šitaip gyventi, būdami jiems priešais. Reikia su jais sugyventi, kaip su draugais. Jie ir yra jūsų draugai. Jei gyvensite susipriešinę, jie kels problemas.
Joga. Kas tai? Gulėjimas ant stiklų ar vinių, ypatingos kvėpavimo technikos ar paslaptingos ezoterinės praktikos? Kur ji prasideda ir kada baigiasi? Gana paplitęs požiūris yra štai toks – einu į jogos užsiėmimą, kai grįšiu, mes su tavimi išsiaiškinsime, palauk tu man… Aš tau parodysiu… ir taip toliau. Kitaip tariant joga sau, o vadinamas „realus gyvenimas“ sau…
Lietuvių tradicijoje pasitaiko reiškinių, kurie aptinkami Eurazijos viduryje, Tibete. Galimas dalykas, šamanizme jie nėra ypatingi įvykiai, kaip ir tradicinėse religijose, bet tai reti dalykai. M. Eliade yra aprašęs įdomią tibetietišką praktiką Tibeto lamaizmo tradicijoje (kurioje susipynęs šiaurės budizmas, vietinė bono religija ir šamanizmas), be įstabių meditacijų, kuriomis iššaukiami dievai ar demonai, yra ir tokia: lama medituodamas tiek įsitraukia į dievybės esmę ir prigimtį, kad kai kada per meditacijas stebimi realūs vyksmai dievybė išeina iš statulos, apsuka ratą ir vėl panyra joje. Arba dar įdomiau: per vieną iš Samye Bodhisatvos kontempliacijų dievybių statulos išeidavo iš šventyklos, apsukdavo ratą ir grįždavo į savo vietą.