Kala yra laikas-erdvė, tai gimimo ir mirties pasaulis. Niškala yra nelaikas ir neerdvė, išėjimas už jų, į būseną Aham Brahmasmi (Aš Esu Brahmanas) arba Tat Tvam Asi (Tat Tu Esi). Arba tiesiog Tad (Tai). Visa yra Brahmanas, nepajaučiama, neapsakoma anapusinė Būva, už laiko ir erdvės, už proto ir priežasčių-pasekmių grandinės. Atmetus visa tai, ką galima atmesti, lieka beformis sąmoningumas Tai. Suvokimas „Esu“. Kuriame yra grynoji sąmonė, be minčių, vertinimų ir emocijų.
Mėnesio archyvas: 2013 m. kovo mėn.
Šri Aurobindo: pradinės meditavimo išdavos
Jogoje yra lygmuo, kai vidinė esatis ima busti. Dažnai pirmąja išdava tampa būsena, kuri apibūdinama šiais požymiais:
1. Pašalinio stebėtojo padėtis, arba stebėtojo, iš kurio vidinė sąmonė žiūri į visa, kas vyksta, – kaip beaistris žiūrovas stebėdamas įvykius, tačiau nerodydamas jiems aktyvaus susidomėjimo ir nerasdamas juose malonumo.
Apie gėrį ir blogį, laisvą valią ir likimą (papildyta)
Amžinas klausimas apie laisvą valią ir likimą… Atsakymų vien protu negausite. Gali padėti kontempliacija, giluminis susitelkimas, padedant ne vien protui, tačiau ir intuicijai, giluminiam suvokimui, aumeniui. Egzistenciniai klausimai – tai meditacija, suvokimas už proto. Žinojimas per tokią praktinę patirtį nebereikalauja „protinių“ klausimų lyg proto mankštos.Tam padeda vadinamieji dvasiniai trikampiai. Štai vienas iš jų.
„Vadinasi, egzistuoja du priešingi principai: gėris ir blogis!? – sušuko Manio mokiniai. Ne, du visuotinės pusiausvyros principai nėra priešingi, nors tokie atrodo, nes vienatinė išmintis sustato juos į vieną priešais kitą. Gėrį – iš dešinės, blogį – iš kairės, bet Aukščiausia Malonė virš jų abiejų, ir ji priverčia blogį tarnauti gėrio triumfui ir gėrį – blogio ištaisymui.“ (E.Levi. Transcendentinės magijos doktrina, p.71).
Meditacija apie Prabočių Žemę (papildyta)
Kas yra prabočių žemė? Kodėl esam čia, o ne kitur? Jei tai būtų tiesiog atsitiktinumai, kurių atrodo esanti pilna visa Žemė, šis pasaulis seniai jau turėjo nugarmėti į tamsiausią chaosą. Tačiau taip nėra atsitikę.
Protas bando skaldyti pasaulį į dalis ir priešpastatyti jas tarpusavyje. Tuomet toks pasaulis tampa daugeliu, visiškai nesusijusių vienas su kitu, gyvenimo fragmentų. Jokios tvarkos, jokios vilties, tik kova ir mirties laukimas. Tačiau žmogaus širdis viską apjungia. Tai kartais vadiname intuicija. Tiesiog žinome, jaučiame, kad atsitiktinumų nebūna, kad esame Vienos Žemės, Didžiosios Motinos ir Vieno Dievo, kurį gražiai minėjo dar karalius Gediminas, vaikai.
Trumpos istorijos: Angelų pokalbis
Dviejų angelų pokalbis, trumpa pamokanti istorija, primenanti mums apie kasdienybės džiugesį ir gyvenimo pamokas. Plačiau atmerk akis – juk tai, kas iš tiesų svarbu visada būna netoli mūsų, tereikia pamatyti. Žvelk plačiau, dažniau žiūrėk aukštyn, šypsokis gyvenimui ir jis nusišypsos tau…