Šį veikalą parašė išminčius (rišis) Patandžalis, tarp senųjų “jogiškų” knygų jis užima visiškai išskirtinę padėtį. Senovėje žmonės nebuvo pratę daugiažodžiauti, rašė trumpais sakiniais, kurie vadinami sutromis. Vėliau sutros apaugo aiškinimais (komentarais), kai kurie iš jų yra vadinami klasikiniais, pavyzdžiui, jogui ir išminčiui Vjasai priskiriamas aiškinimas.
Tiesa ir žmogaus veržimasis į ją – amžini; pasaulyje nėra ir negali būti jėgos, kuri tai pranoktų; visas pasaulis gali žūti, ir užslinkusioje Kali Jugoje gali likti tik vienas žmogus, bet ir tada Tiesa tebežėrėtų jo širdyje, o dvasia ir toliau tebesiveržtų į ją.
Vladimiras Šmakovas, 1916 m.
*
Susitelkite į save, suvokite savo pačių buvimą. Stebėkite, kaip jūs veikiate. Stebėkite motyvus ir veiksmų rezultatus. Ištirkite kalėjimą, kurį pasistatėte dėl neišmanymo.
Pamatykite, kaip jūs veikiate, stebėkite motyvus ir veiksmų pasekmes. Žinodami, kas jūs nesate, pradėsite pažinti save. Kelias į save yra per atsisakymą ir atmetimą. Kai būsite įsitikinę, kad nieko daugiau negalite užtikrintai apie save pasakyti, išskyrus „Aš esu“, ir kad tai, į ką galima besti pirštu, negali būti jūsų savastis, tada „Aš esu“ ateina pabaiga. Jums jau nebereikia žodžiais išreikšti to, kas esate. / Sri Nisargadatta Maharaj
Tiesa ir žmogaus veržimasis į ją – amžini; pasaulyje nėra ir negali būti jėgos, kuri tai pranoktų; visas pasaulis gali žūti, ir užslinkusioje Kali Jugoje gali likti tik vienas žmogus, bet ir tada Tiesa tebežėrėtų jo širdyje, o dvasia ir toliau tebesiveržtų į ją.
Žlugo visa Egipto didybė, žlugo šventyklos, žlugo išminčių tvirtovės, už kurių sienų buvo susitelkę amžini siekiai išsiveržti į nežemišką gyvenimą, – mokslas apie Amžiną Tiesą žlugti negalėjo, jis nemirtingas ir žmonių beprotiškumo bangos negalėjo šios Tiesos išjudinti!
„Šalin grandines – laisvės, laisvės, laisvės, laisvės! Visada būti pasiruošus pakeisti viską, išskyrus Viena: veržimąsi. Tai troškulys. (…)
Geriausia, ką galima padaryti – tai neturėti jokių išankstinių įsikaltų idėjų ir principų; o! Moraliniai principai, normų ir taisyklių sąvadas, „ką reikia daryti“ ir „ko nedera daryti“, visos įsikaltos idėjos, iš moralinio požiūrio taško, iš vystymosi (progreso) požiūrio taško, o paskum visi socialiniai ir proto (mentaliniai) sąlygiškumai – nėra sunkesnių kliūčių, nei šios. Pažįstu žmones, kurie gaišo dešimtmečius tam, jog įveiktų vieną iš tokių proto konstrukcijų!
Paleiskite prisirišimus prie netikrovės, tada tikrovė greitai ir lengvai įžengs pati. Nustokite įsivaizduoti, kad esate kas nors ir ką nors darote – nušvis suvokimas, kad esate šaltinis ir visko šerdis. Kartu ateis didžiulė meilė, kuri nėra pasirinkimas, lemtis ar prisirišimas, bet galia, kuri visus dalykus padaro vertus meilės ir mylimus./ Nisargadatta Maharaj
***
Klausiantysis: Kasdien prabundant staiga pasirodo pasaulis. Iš kur jis atsiranda?
Maharaj: Prieš kam nors ateinant į buvimą turi būti, tas, kuriam tai ateina. Visi pasirodymai ir išnykimai nurodo į pasikeitimą nekintančiame fone.
Lengviau žiūrėk į viską – čia tik gyvenimas.
Kaza Baba (Haridas)
*
Žmogus yra savo esybėje liepsna iš dieviškosios ugnies…
Vydūnas, 1911 metų liepos 14 d.
Kartą, eidamas Vilniaus gatve, sutikau grupelę žmonių. Jie paklausė manęs kelio į Tolerancijos muziejų. Parodžiau jiems kryptį. Tuo pačiu, taip keistai ir dirbtinai nuskambėjo šis dirbtinis ir nieko nesakantis žodis „tolerancija“. Lietuvio ausiai tai skamba lyg kažkas „toli“ būtų… Iš tiesų žodis tolerancija yra lotynų kilmės [lot. tolerantia – kantrybė] ir reiškia pakantumą (taip žodyne parašyta).
Ir pagalvojau tuomet: