Jogų šventraščiai pataria, kaip apvalyti sąmonę nuo teršalų. Būna, kad žmonės savo nuomonę pateikia kaip absoliučią tiesą, užsiima apkalbomis ir besaikiais vertinimais. Toks elgesys – proto (ir emocijų) užterštumo požymis.
Patandžalio jogos sutros pataria, kaip pasiekti apsivalymo:
Jei kažkas norėtų „pažaisti“ su Runomis – rašykite. Visada gerai pasitarti su pačia Gamta ir Jo Didenybe Atsitiktinumu, kuris kaip žinia, yra paprasčiausias Dėsningumas. Pasaulio sinchroniškumas skleidžiasi per protėvių Ženklus…
Tai nėra žaidimas, tai yra žaidimas. Juk pats pasaulis yra “lila“ – dieviškasis žaidimas-pasireiškimas. Runos padeda matyti ir suvokti – tai vienas iš protėvių Vydos būdų.
Kas ieško – neras, kas neieško – juolab. Kas eina į tikslą, visad eis, niekur neateidamas, nes tikslas visad bus prieky. Kas neina – liks, kur yra. Kas verkia – juoksis, o kas juokiasi – verks (netaikoma besijuokiantiems bodhisatvoms). Kas kenčia – dar labiau kentės, o kas surado Vartus tarp dviejų kančios akimirkų – palaimintas šiuo Žinojimu. Meilę pasėjęs – meilę pjaus, kardą pakėlęs – nuo kardo žus. Prisirišimą į Meilę iškeitęs, – pats Meile pataps. Meile patapęs – Žinojimą įgis.