Kas ieško – neras, kas neieško – juolab. Kas eina į tikslą, visad eis, niekur neateidamas, nes tikslas visad bus prieky. Kas neina – liks, kur yra. Kas verkia – juoksis, o kas juokiasi – verks (netaikoma besijuokiantiems bodhisatvoms). Kas kenčia – dar labiau kentės, o kas surado Vartus tarp […]
Metai: 2015
R.Cibas: sistema
Visame kame yra tam tikra tvarka. Kur be nukreiptumėm žvilgsnį, į mineralų pasaulį, augalų ar gyvūnijos, visur rasime tam tikrą racionaliai veikiančią sistemą. Bet nieko nėra amžino, viskas kinta, „nėra nieko pastovesnio už laikinumą“. Ar jau taip seniai klestėjo dinozaurai? Kaip tada atrodė mūsų planeta? Turbūt neatpažintumėm, net kontinentai buvo […]
R.G.Narajanas: keistas susitikimas
Kartą sutikau žmogų. Keistas tai buvo žmogus. Norėjau praeiti pro šalį, tačiau jis įdėmiai pažiūrėjo į mane ir ėmė kalbėti. Lyg man, lyg pats sau… Taip jis kalbėjo: – Įvairių žmonių sutinku. Vieni galvoja, kad eina dvasiniu keliu, bet neina. Kiti apie tai iš viso negalvoja, bet tuo keliu eina. […]
Ragučio šventos Ugnies ritualas
KIEKVIENĄ SEKMADIENĮ 12.00 val. PRIE RAGUČIO AKMENS VILNIUJE VYKSTA ŠVENTOS UGNIES PERDAVIMO RITUALAS. LABAI KVIEČIAM VISUS ATEITI, PABŪTI KARTU. Ragučio akmens ir Šventyklos ieškoti Vilniaus senamiestyje, prie Šv. Paraskevos cerkvės (Didžioji g. 2).
Mistiškasis taškas – Bindu
Bindu (sėkla, DNR), kūrimo šaltinis, yra už įprastinių patyrimų ribos, todėl net ir tantriniuose šventraščiuose apie jį rašoma labai mažai. Tai vieta, kurioje sutelpa visos žmogaus praėjusių gyvenimų karmos. Šios karmos įgyja ne tik vasanų, bet ir atsiminimų pavidalą. Žodis bindu reiškia „lašą arba tašką“. Teisingesnis pavadinimas – bindu visarga, […]
Nejuokingos šventklajūnių sakmės
Kartą vienas šventklajūnis ilgai ruošėsi į jatrą. Ruošėsi, ruošėsi, paskui apsiramino ir nustojo ruoštis. Ir gyveno ilgai laimingai. Štai tokia puiki buvo šventklajūnio jatra. *** Kartą viena labai pažengusių šventklajūnių draugija bendro meditavimo metu materializavo tikrą Indijos pasienietį.
Sakmė apie Dūminį šešėlį
Vieną kartą, sename name, sename senamiestyje, užsidegė Ugnelė. Ji degė tamsiame kambaryje, kuriame, berods nebuvo žmonių. Ugnelė apšvietė sienas ir senus baldus. Dūminis šešėlis stovėjo šalia jos, nejudėdamas, gal apsnūdęs žiūrėjo į ugnį…