Visą gyvenimą išlaikęs savo dvasios šviestuvą neužgesusį – jau nugalėtojas. Rūpinkis juo. Rūpinkis tuo, kad dvasia neužgestų. Šis dvasios užgesimas – blogiausia, kas galėtų atsitikti žmogui. Nebodamas nieko ir nugalėdamas, išlaikyk dvasios ugnį. (319)
Mėnesio archyvas: 2016 m. rugpjūčio mėn.
Nušvitimas ar depersonalizacija?
Daugelis manosi įsivaizuoją, kas yra nušvitimas. O štai depersonalizacija, pasak gydytojų, yra dvasinis sutrikimas, suprask – liga, nenormalumas.
„Depersonalizacija (arba derealizacija) – pakitęs savęs suvokimas. Tai jausmas, subjektų apibūdinamas lyg sapno būsena, netikrumo jausmas, miglotumas ir atskirtumo nuo savo veiksmų jausmas. Nors tokį jausmą patiria dauguma žmonių, tačiau chroniška depersonalizacija vadinama depersonalizacijos sutrikimu, kuris klasifikuojamas, kaip disociacinis sutrikimas.“
Sakmė apie Vydevutį ir Prutenį
Kai dar Amžina Ugnis ruseno po šventais ąžuolais, gyveno du išmintingu broliu.
Plačiai garsas pasklido apie tų dviejų brolių dorybę, teisingumą ir narsumą. Vienas buvo Vydevutis, antras – Prutenis. Vydevutį išsirinko aisčiai karalium. Jis gražiai valdė kraštą, mokė žmones susiklausyti, juos ragindamas imti pavyzdį iš bitelių. Jo dideli Aistuvos plotai ėjo nuo Vyslos toli už Dauguvos. Ir estai jo klausė. Savo pilį, sako, turėjęs Neringoje.
D.Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė
Lietuvių mitologas, Romuvos vaidila Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius tyrinėja kiek netikėtu – mitologiniu požiūriu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų tautos sąmonės skvarmą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia.
- Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą tiriate mitologiniu požiūriu. Sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąją tautinę esmę, vadinamą tautos dvasia?
Apie prievartą ir jos šaknis
Šį rašinį parašiau prieš įvykstant teroristiniams išpuoliams Nicoje ir Miunchene… Visa ta prievarta tęsiasi toliau…
Šiandien daug kalbama apie vadinamų teroristų keliamas grėsmes. Nuo religinių aklatikių rankų toliau žūsta žmonės. Tačiau Vakarų šalių vadovai nenori pažvelgti tikrovei į akis, toliau kalbėdami vien apie kovą su terorizmu, kaip tikslą. Tai tas pat, jei dėl žmogaus sužeidimo kaltintume peilį, o ne kitą žmogų.