„Miršta tai, kas keičiasi. Nekintamumas nei gimsta, nei miršta. Tai yra belaikis gyvenimo ir mirties stebėtojas. Negali to vadinti mirusiu, nes tai yra budru. Tačiau to negalima vadinti ir gyvu, nes tai nesikeičia.
Tai panašu į tavo diktofoną. Jis įrašo, jis atgamina įrašą – visiškai savaime. Tu tik klausaisi. Lygiai taip pat žiūrėk į viską, kas atsitinka – įskaitant mano kalbėjimą tau. Tai ne aš kalbu. Žodžiai pasirodo mano prote ir aš išgirstu juos sakomus.“ Šri Nisargadatta Maharaj
Dao, kuris turi vardą, nėra tikrasis Dao.
Dao De Dzin
*
Bet kokios dvasinės pratybos, joga yra pirmiausia apsivalymas, nuskaidrėjimas. Kas išeina iš mūsų burnos, koks žodis? Gal iš pradžių keikėmės, paskui savaime supratome, jog tai negerai, ir nustojome. Atsimokę universitetuose, prikimšti tarptautinių terminų (ne sąvokų) uždarėme save į proto dėžutę, uždarą ankštą erdvę, įsivaizduodami, jog būtent tai ir yra visas pasaulis. Tai juokinga. Mes, Lietuvoje gimę, esame puikioje padėtyje, turime senovinę kalbą, kuri gali padėti susivokti, atsibusti iš to jau pašvinkusio protinio sapno, kurį vadiname gyvenimu. Šis ankštas pasaulis nevertas gyvenimo vardo. Gyvenimas prasideda DABAR.
RG Narajanas