Klausimas: Kaip atskirti aiškiagirdystę, aiškiaregystę nuo visokių haliucinacijų?
Atsakymas: Ramiai, klausyt, žiūrėt, stebėt. Nepult nei tikėt, nei netikėt. Nei džiaugtis dėl to, nei piktintis. Po kurio laiko ryškės ir paaiškės atsakymas. Tuo paaiškėjusiu atsakymu vėl švelniai abejot, bet neatmest ir kartu nepriimt, kaip galutinės išvados. Tikrint ir vėl tikrint. Aiškiagirdystė turi pasitvirtinti šiame gyvenime, turi jam atliept. Tad dera įsiminti. Vėl stebėti. Toks kelias.
„Laisva valia yra tikrojo „aš“, tokio žmogaus, kurį vadiname meistru, veikimas. Kas turi šeimininką, turi laisvą valią. Tas, kuris neturi šeimininko, neturi laisvos valios. Tai, kas paprastai vadinama valia, yra tam tikra darna tarp noro ir nenoro. Pavyzdžiui, protas kažko nori, bet jausmas to nenori; jei protas pasirodo stipresnis už jausmus, žmogus paklūsta protui; kitaip jis paklus savo jausmams. Tai ir vadinama paprasto žmogaus „laisva valia“. Paprastą žmogų valdo tai protas, tai jausmas, arba kūnas. Labai dažnai jis paklūsta įsakymams, sklindantiems iš automatinio aparato; tūkstantį kartų dažniau jo elgesį nukreipia lytinis potraukis.