1.
Dabar, kai turiu brangų žmogaus gyvenimą, apdovanotą visomis laisvėmis ir dovanomis – šį didį laivą, kurį taip sunku įgyti,
kad išlaisvinčiau save ir kitus iš samsaros [kančių] vandenyno,
man dera klausytis, vydoti (kontempliuoti) ir medituoti
be išsiblaškymo dieną ir naktį, -
Štai bodhisatvos pratybos.
Šventosios Amžinosios Ugnys dega įvairiose Lietuvos šventvietėse, palaikomos pasišventusių Lietuvos Dvasiai ir Prabočių tikėjimui žmonių. Pirmoji Ugnis Šventoji mūsų įkurta Ragučio šventykloje Vilniuje, nuolat dega nuo 2012 lapkričio 14 d. Ant Naglio alkakalnio Ugnis liepsnoja – nuo 2013 sausio 6 dienos. Agnijos šventykloje Vilniaus kalneliuose ji liepsnoja nuo 2014.03.30. Dega ir kitose Lietuvos vietose. Pirmiausia dera paminėti Šatrijos Ugnį Žemaitijos širdyje…
Pateikiu šį įdomų straipsnį apie gintarą šiek tiek sutrumpintą, be išnašų ir nuorodų į šaltinius lengvesniam skaitymui. Atlietuvinau ir kai kuriuos tarptautinius žodžius. Apačioje yra nuoroda į išeitinį straipsnį. RG
Gintarui Beresnevičiui
Visų pirma, keletas žodžių apie gintaro paplitimo mastą Senajame Pasaulyje. „Plačiausiai prekybinius ryšius su Romos imperija palaikė prūsų gentys, kurių teritorijoje buvo daugiausia gintaro“. O iš kitų prūsų sričių išskiria Sembos pusiasalis, per kurį ėjo garsusis ‘gintaro kelias’”. Tačiau ir pirmieji mūsų eros amžiai – anaiptol ne pradžia, o Romos imperija – ne riba. „IX a.pr. m. e. gintaro rasta Artimuosiuose Rytuose. Tigro upės krante aptikta maždaug 20 cm aukščio gintarinė statulėlė, kurios amžius 885-860 m.pr.m.e. Cheminiu tyrimu nustatyta, kad ji padaryta iš Baltijos gintaro”.