Nešantys suvokimą skelbė: „Visi reiškiniai yra tik menami!“
Ir šiandien jie yra tik regimi miražai -
Tarsi nesąžiningas burtininkas kvailintų žmonių galvas.
Viskas yra regimybės, todėl saugokitės, ypač šiais nuosmukio laikais!
Pokalbis apie dabartinę padėtį. Kaip man elgtis? Įkeldamas šį įrašą atverčiau knygą ESU: „Ugdykis stebėtojo požiūrį ir tavo paties patirtis parodys, kad ĮVALDYMAS atsiranda iš NEPRISIRIŠIMO. Stebėtojo būsena nėra nejudri. Ji kaip tik yra pilna agnos“.
Tad pagrindinis klausimas yra, ne „kaip man elgtis?“, o kokioje būsenoje, kokiame virpesyje dabar esu? Elgesio klausimas yra antrinis. Tik veikdamas iš savosios sąmoningumo šerdies, iš neprisirišimo, – tu kažką gali. Visa kita yra regimybės. Per jausminį įsitraukimą mes pasiduodame dvilypumui, paklūstame propagandai, manipuliacijoms. Tai du svetimžodžiai, tegu jie čia lieka, mums jie svetimi.
Gamtoje judėjimas vyksta bangomis, paklusdamas dėsniams. Pateikiame šių dėsnių sąrašą:
1. Juozo dėsnis
Patį sudėtingiausią uždavinį būtina duoti pačiam tingiausiam darbuotojui. Jis būtinai suras paprastą ir trumpą sprendimą. Juk tinginys tingės viską perdaryti, tad iš karto darys gerai. Suvokite tinginystės palaimą ir naudą.
2. Merfio dėsnis
Jei kažkas gali vykti ne taip, tai tikrai ir vyks ne taip. Iš pačių blogiausių galimų aplinkybių iškris pačios blogiausios. Suvokite – karmos priėmimas yra vaistas nuo jos poveikio.
Sprendimas glūdi ne prote, o žmogaus dvasioje, jo dvasiniame kryptingume. Būtent dvasinė, vidinė laisvė – vienintelė gali sukurti dermingą, žmogišką tvarką. Būtent dvasinis, daugiau nei racionalusis, švietimas vienintelis gali apšviesti vitalinę (žemutinę) žmogaus prigimtį ir darną jos savęs-ieškojimuose, prieštaravimuose ir nesantaikose.
Yra dvi religingų žmonių ypatos (tipai).
Pirmieji – nesuaugę, jie ieško tėvo pavidalo. Pirmoji ypata – tai nebrandūs žmonės, kurie negali pasikliauti savimi, todėl turi poreikį kokiam nors Dievui. Yra Dievas arba nėra, tai nesvarbu, tačiau jis yra reikalingas. Net jeigu Dievo nėra, nesubrendęs protas jį išgalvoja, todėl kad turi tokį psichologinį poreikį.
Klausimas: šiandien ryte atsitiko įdomus dalykas. Ir vėl per jaunatį – ženklas. Ryte atitraukinėjau užuolaidas ir toks garsas nuo jų, lyg atsidusimas. Kai buvom su broliu 16-19 metų maždaug, mūsų kambaryje, kaip mes manėm, gyveno naminukas. Ir jis skleisdavo tokį lyg „atsidūsėjimo“ garsą. Paskui brolis išėjo ir tas naminukas dingo, jau nepamenu…
Ištraukos iš R.G.Narajano straipsnių ir pasisakymų. Antra dalis.
Ką reiškia būti Dabar? Kai protas šokteli į praeitį ir kuria prisiminimus, švelniai sugrąžinu dėmesį į Dabar; kai jis tikisi ir kuria lūkesčius ateityje, vėl švelniai susigrąžinu dėmesį į Dabar – toks paprastas yra Būvos Dabar Slėpinys.
**
Atjauta nėra jausmas ar juolab žemutinis jausmas (emocija), kuri gali būti pavadinta gailesčiu. Atjauta yra gilus vidinis pojūtis, vienovė su viskuom, ką matome aplink, ir ji kyla iš Meilės.
Motina: „Maldos ir meditavimai“
1914 m. balandžio 20 d.
Po to, kai vyliausi tiek daug, po to, kai buvau patikėjusi, kad mano išorinė esybė pagaliau bus tapusi įrankiu, pritaikytu Taviesiems tikslams, po viltingos pajautos, kad Aš pagaliau būsiu perkelta iš šio tamsaus, varžančio, gremėzdiško “savęs”, – jaučiu dabar, kad esu dar taip toli nuo tikslo, kaip ir prieš tai, neišmananti ir savanaudiška, tokia, kokia buvau prieš šią didžiąją viltį. Ir kelias tiesiasi tolyn vėl, nesibaigiantis, einantis per nesąmoningumo lauką.