Išminčių sakymai 78

spiti22 Be Savęs pažinimo negali būti jokios tvarios darnos (dorovės-sarmatos). Be Savęs pažinimo – tik vaizduotės mirgėjimas (svarstymai apie gėrį ir blogį) bei prievarta vienas kito atžvilgiu (nuoširdžiai tikint tais religiniais, patriotiniais ar moraliniais sapnais).

RG Narajanas

*

Saugokitės pusinės tiesos.

Kibalionas

*

Dvi mokytų žmonių tiesos

Gali būti visiškai nuoseklios ir pateisinamos ištraukomis iš veikalų,

Tačiau visos jos prasilenkia su esme.

Padalijimas į dvi suteršia vienovę

Ir pila vandenį ant amžino sampratų malūno, kuris priima ir atmeta.

Khachö Lutreng (mkha’ spyod klu ‘phreng)

*

Ektonas sako: „Valdžia gadina, o visiška valdžia sugadina visiškai“. Bet aš sakau, kad Ektono žodžiai neteisingi. Valdžia nieko nesugadina, ji tiesiog pritraukia sugedusius. Postai ir sostai negali nieko sugadinti – bet ydingi žmonės kaip drugiai beprotiškai veržiasi į šiuos postus lyg į ugnį. Gal drugys girdėjo – o gal ne, kad jo pirmtakai žuvo ugnyje… Galbūt drugelių pasaulyje yra toks posakis: saugokis ugnies, drugiai joje žūsta. Tačiau drugiai neklauso ir puola prie ugnies. Gal sakysite, kad ugnis naikina drugelius? Ne, tai drugiai veržiasi mirti ir juos traukia ugnis.

Lordo Ektono žodžiai atrodo teisingi, nes stebime, kaip žmonės eina į politiką ir tampa nedorėliais – tai akivaizdu. Atrodo, kad Ektono taisyklėje nėra išimčių. Ir vis dėlto sakau, kad jis klysta. Valdžia nieko nesugadina, ji pakviečia nedoruosius. <…> Valdžia atskleidžia žvilgsniui jau gyvuojančias viduje ydas.

Ošo

*

Mes galime tai padaryti, galime nustoti kovoti. Visa kova gimsta mūsų viduje, tarp proto ir širdies, – ir vėliau persikelia į lyčių kovą, tarp vyro ir moters, kovą darbe, gatvėje tarp valstybių ir t.t. Atraskite Stebėtoją, savo dvasinę šerdį ir gyvenkite iš ten. Tuomet, jei ir reiks pakilti kovai, atraskit karį savyje ir te jis kovoja vietoje jūsų. Kitaip pati kova jus išdarkys, naikins. Taip byloja senovės išmintis. Susitaikymas yra įmanomas, ir jo šaknis glūdi žmoguje.

RG Narajanas

*

Mirtis yra sampratinių sąrangų išdava. Jei suvokėme savo prigimtinę būseną, tai keliaujame į galutinę tikrovę.

Iš tantrinių mokymų

*

Nėra aukštesnės išminties už protą, esantį dabarties akimirkoje. Galimybė apsijungti su savo vidine, savaiminga išmintimi mums suteikiama visuose patirties lygmenyse.

Dzogchenas Ponlopas Rinpočė „Protas anapus mirties“

*

Lai mes ginčijamės su tavimi. Tu įtikinai mane, o aš nesugebėjau. Reiškia, tu teisus iš tiesų, o aš neteisus?

Jeigu aš įtikinau tave, o tu nesugebėjai. Ar tai reiškia, kad aš teisus iš tiesų, o tu neteisus?

Galimai, kažkas iš musų byloja tiesą, o kažkas ne. Galimai, mes abu bylojame tiesą, o gal ir ne. Tu ir aš, mes negalime išsiaiškinti tiesos ginčydamiesi tarpusavyje.

Na ir kiti negalėtų išaiškinti, kas gi teisus tame ginče.

Mes galim pasikviesti ką nors, kas galėtų patvirtinti mūsų tiesas.

Jeigu surastume sutinkantį su tavo tiesa, tai jis sutinka su tavimi ir negali byloti tiesos nešališkai.

Jeigu surastume sutinkantį su mano tiesa, tai jis sutinka su manimi, ir taip pat negali byloti tiesos nešališkai.

Jei surastume nesutinkantį nei su tavo, nei su mano tiesa, tai jis nesutinka nei su tavimi, nei su manimi. Argi gali toks byloti tiesą?

Jeigu sutinka ir su tavo ir su mano tiesa, ar galėtų toks byloti tiesą?

Išeitų, nei aš, nei tu, nei kažkas trečias, negalėtų susitarti. Ar dar kažko palauksime?

Besiginčijančių balsų klegesyje dar palauksim, kas ateis ir tą ginčą išspręs. Tai tas pat, kaip nelaukti nieko.

Darną pasiekti galima tik Dangaus pusiausvyroje. Sekant savaimingais pasikeitimais. Taip ir nugyvensim iki galo, kiek mum yr skirta.

Ką aš vadinu Dangaus pusiausvyros darna? Paaiškinsiu.

Yra tiesa ir netiesa. Yra sutarimas ir nesutarimas.

Jei teisusis iš tiesų teisus, tai tiesa skiriasi nuo netiesos. Ir nėr apie ką ginčytis.

Jei sutinkantis iš tiesų sutinka, tai tada sutikimas skiriasi nuo prieštaravimo, ir nėr dė ko ginčytis.

Pamiršę metų tėkmę ir žodžių reikšmes, keliaukime ten, kur nėra atskirties, ir būsime vienovėje. Atspindys paklausė Šviesos : “Anksčiau tu judėjai, o dabar nejudrus, anksčiau sėdėjai, o dabar atsistojai. Kodėl tavo veikime nėra ypatingos prasmės? “

Ir Šviesa atsakė Atspindžiui: “Aš tiesiog laukiu, paskum, priimdama seku. Tas, kurio laukiu, irgi tik seka tą, iš ko sulaukia. Mano laukimas – lyg gyvatės odos žvynelio judesio laukimas, lyg žiogo sparnelio judesio laukimas. Iš kur man žinot, kas valdo judesį, iš kur man žinot, kas judesio nevaldo? “

Kadaise mačiau sapną, kuriame aš, Ratas Jėga, buvau jonvabalis. Džiaugsmingas jonvabalis. Skraidžiau kaip norėjau, nesuvokdamas savęs Ratu. Staiga atsibudau, sugrįžau į save, supratau, kad esu Ratas. Nežinau, ar Ratas matė sapną, kad jis jonvabalis, ar jonvabalis matė sapną, kad jis Ratas. Ratas ir Jonvabalis. Būtinai yra skirtumas. Jį ir vadinu esmių virsmu.

Zhuāngzi

*

Mes eksportuojame ne tik prekes – ką mes žinoma irgi darome – bet ir idėjas, požiūrius [sąvokas] ir net elgesio modelius.“ („we export not just goods – though we certainly do – but ideas and attitudes and even patterns of behaviour.“).

Britų užsienio reikalų viršininkas (foreign secretary) Borisas Džonsonas, 2018 metai.

*

Gyvenkime ne asmenybėje, o amžinybėje.

RG Narajanas

*

Kad ir koks gyvenimo patyrimo įvykis kiltų, susitikite su juo akis į akį įvykio akimirką ir tada pabandykite panaudoti jį savo dvasiniam vyksmui. Net jeigu šis įvykis būtų neigiamas, padarykite jį savo dvasinio kelio dalimi. Kitaip tariant, užuot vertinę visus šiuos įvykius kaip kliūtis, kurias turėtume įveikti, turime sutelkti dėmesį į jų visų vertingumą būtent šia prasme. Taigi, kaip ir visų kitų perkeitimo būdų atveju, turėtume išlaikyti protą visiškai atvirą ir neleisti mintims užteršti jo vertinimais, kas yra patrauklu, o kas atstumia. Nėra jokių abejonių, kad pradėję atlikti šį būdą, pasieksite pažangą, tereikia tik išlaikyti protą atviru.

Tralegas Kjabgonas „Mahamudros mėnulio šviesa“

*

Tarp nušvitimo ir klydimo

Tik akimirka -

Dabar mes klystame

O kitą akimirką mes jau prabudę.

Mandžušri vardų pagarbinimas

*

Kada visi Vidurio šalyje sužino, kad grožis yra gražus, atsiranda ir tai, kas atgrasu. Kai visi sužino, kad gėris yra geras, atsiranda ir blogis. Todėl būtis ir nebūtis apreiškia vienas kitą, sunkumas ir

lengvumas sukuria vienas kitą, ilgas ir trumpas yra tarpusavyje susiję, aukštumas ir žemumas vienas kitą apsprendžia, garsai susiliedami, gimdo dermę, ankstesnis ir vėlesnis seka vienas paskui kitą, – ir amžina yra ta pilnatvė. Todėl tobulas išminčius, darbus atlikdamas, neveikia; moko nesakymu; iškviesdamas reiškinių kaitą, jis nieko nedaro pats; kurdamas, nesisavina [to, kas sukurta]; sukeldamas judėjimą, nededa jokių pastangų; sėkmingai užbaigęs [kažką], nesididžiuoja. Kadangi jis nesididžiuoja, jo nuopelnų negalima atmesti.

Dao de dzin, 2 skyrius

*

Kai visą savo dėmesį nukreipiame tiesiai į pojūtį/jausmą, pavyzdžiui, į pyktį – nesvarbu, kur ir kaip tai įvyktų – pyktyje nerasime jokio užpildo, nerasime bent kažko iš tikrųjų gyvuojančio. Tada mūsų pyktis iškyla prieš mus kaip mėnulio atspindys vandens paviršiuje – jis aiškiai pasireiškia, bet neturi tikros savarankiškos gyvasties. Tai ne kas kita, kaip proto šviesnešės agnos, kylančios iš išmintingo tuštumos sąmoningumo, pasireiškimas.

Dzogchenas Ponlopas Rinpočė „Protas anapus mirties“

*

Pasaulis yra tekėjimas – žodis taip. Žodis ne yra jo užtvanka. Galima rinktis, bet dar linksmiau stebėti, kaip pasaulis pats save renkasi.

RG Narajanas

*

Jei viena mintis pakeičia kitą, Kur atrasti galutinę mirtį? Jei dharmakajos prigimtis yra tyra ir nepažeidžiama, Kaip joje surasti mirtį? Mes juk neverkiame, nes vaivorykštė dingo danguje,

Tad, kokia prasmė bandyti surasti mirtį, jei proto prigimtis neturi pradžios ir pabaigos? Visa tai žinant, kaip tikėti mirtimi?

Mokytojas Gampopa

*

Jei Dievas būtų tik Vienis, jis niekada nebūtų nei kūrėjas, nei tėvas. Jeigu jis būtų dvejybė – begaliniškume įsivyrautų priešpriešos, arba skaidymasis, o tai priligtų visa ko irimui, arba mirčiai. Vadinasi Jis – Trejybė, kad galėtų pats iš savęs ir savo paties pavyzdžiu kurti begalinį daugį būtybių ir skaičių. Taip – Jis iš tikrųjų Vienis pats sau ir Trejybė mūsų samprata, o tai verčia mus žvelgti į Jį kaip į trejopą sau pačiam ir vienatinį mūsų protui ir meilei.

Eliphas Levis. Transcentendinės magijos doktrina, p. 70

*

Kai atidžiai prajaučiame savo jausmus, mums iš karto tampa aišku, kad tai tik atspindžiai, žaidimas savaime gyvuojančios, savaimingai atsirandančios išminties galimybiškumo. Jie yra ne kas kita, kaip proto, paprasto proto, rigpos (grynojo suvokimo) prigimties apraiškos. Jie yra ne kas kita, kaip vidinio proto aiškumo spindesys.

Dzogchenas Ponlopas Rinpočė „Protas anapus mirties“

*

Dvasinio Kelio nėra išorėje, išorėje galima kasti vieną duobutę ar jų šimtą: išorėje yra pratybos ir apeigos, maldos ir mantros. Dvasinio Kelio nėra viduje: viduje yra proto sukurtos sąvokos, mintys, nuomonės ir jausmai. Stebėk, atpažink. Šis Stebėtojas yra pats sau Kelias. Kas yra Kelias? – kartą paklausė Mokytojas… Ką jam atsakytum?

RG Narajanas

*

Suvokimo pratybas turime atlikti kiekvieną dieną, kol esame gyvi, nepaisant vidinių ir išorinių gyvenimiškos patirties įvykių, neatsižvelgiant į tai, ar mūsų protas yra aiškumo, ar aptemimo būsenoje. Visi gyvenimo patyrimo įvykiai turi būti perkeisti sąmoningumo pagalba ir taip nuvesti į dvasinės atgajos kelią. Ir tai ne tas klausimas, kokie kasdieniai išgyvenimai atsiranda, o kokie ne, tačiau tai klausimas, ar mes išlaikome jų suvokimą.

Tralegas Kjabgonas „Mahamudros mėnulio šviesa“

*

Ginčai yra ne būdas spręsti klausimus, o neįsisąmoninta pramoga.

RG Narajanas

Vydija teskleidžias per Ugniją Šventą. Tebūnie suvokimas kaip giliausia dermė.

www.yogi.lt

20171022_143519