Kašmyro sostinėje Šrinagare, Khanjaro rajone yra kapas, taip ir netapęs piligrimų traukos centru, nors jame gali būti daugeliui žmonių švenčiausio žmogaus palaikai. Tai „Roza Bal“ (arba Rauza Bal) kapas.

Kuklus pastatas – mauzoliejus, baltomis sienomis paprasta medine apdaila. Viduje – rūpestingai raižytas medinis kapas, neseniai pakeistas keturiomis stiklo sienomis, už kurių stovi medinis karstas. Paties mirusiojo palaikai ilsisi neprieinamoje kriptoje. Užrašas lauke liudija, kad čia palaidotas Yuz Asaf.

Dėmesį patraukia šalia karsto esantys dviejų pėdų atspaudai su charakteringomis žymėmis, atitinkančiomis kadaise nukryžiuoto žmogaus žaizdas. Musulmonų šventąjį Yuz Asafą musulmonų achmaditų sekta (atskilusi nuo islamo) tapatina su Jėzumi Kristumi.

Achmaditai garbina Jėzų kaip Didį Dievo Pranašą. Šią vietą šventa laiko ir induistai bei budistai bei musulmonai. Achmaditų sektos įkūrėjas Mirza Gulam Achmadas sakė, jog Jėzus, išgyvenęs po nukryžiavimo, atvyko į Kašmyrą ir pragyveno ten iki savo galutinio išėjimo sulaukęs gilios senatvės.

Teigiama, jog tame mauzoliejuje yra saugomas karstas su Jėzaus kūnu ir akmeninis jo pėdų anspaudas su žaizdų, gautų nukryžiavimo metu, pėdsakais.

 Štai ką apie tai kalba istoriniai šaltiniai:

Žydų istorikas Juozapas Flavijus:

„Grįždamas mačiau daug nukryžiuotų kalinių, tarp kurių atpažinau tris buvusius bendrakeleivius. Dėl to labai nuliūdau, ir su ašaromis akyse atėjau pas Titą ir jam tai apsakiau. Jis iškart paliepė juos nuimti ir duoti geriausią gydymą, – tad jie pasijuto geriau. Tačiau du jų mirė laukdami gydytojo, o trečias pagijo.“

„Bhavishya Maha Purana“ (viena iš 18 puranų), sukompiliuota 118 m. Jame yra pateikiamas pokalbis tarp karaliaus Šalivahana ir švento vyro, vadinamo Isa-Masih, kuris save pristato taip:

„Esu vadinamas Dievo sūnumi, pagimdytas nekaltos mergelės, visų netikinčiųjų tarpininkas… Atėjau iš svečios šalies, kurioje nėra teisybės… Aš apsireiškiau kaip Mesijas“.

„Rauzat-us Safa“, Persijos istorija, pradedant 1417 m. rašo:

„Jėzus (tebūnie jam ramybė) buvo vadinamas Mesijumi, nes buvo didis keliauninkas… Iš savo šalies jis atvyko į Nasibain. Su juo buvo keli jo mokiniai, kuriuos pasiuntė į miestą skelbti mokymo“. Vėliau tie mokiniai buvo suimti, bet išlaisvinti, kai jis stebuklingai pagydė.“

10 amžiuje musulmonų mokslininkas al-Šeik al-Said-us-Sadiq knygoje „Ikmaul-ud-Din“ aprašė savo tyrinėjimus, kuriuose mini į Kristų panašų užsienyje ir mokinį Ba`bad, savo paskutines dienas praleidusio Kašmyre:

„Tada Yuz Asaf… pasiekė kraštą, vadinamą Kašmyru. Jis keliavo po jį ir toliau, kol sulaukė mirties. Tada jis liepė Ba`badui jam pastatyti kapą. Jis ištiesė kojas vakarų kryptimi, o galvą – į rytus – ir mirė“.

 “Ikmaul-ud-Dine“ taip pat minimas Yuz Asaf mokymas plačiai panaudojant paraboles, iš kurių įsimintiniausias yra pasakojimas apie sėjėją, kurios sėklos krito į gerą dirvą ir ant akmenų (kaip ir Mk 4:3-20).

Takhat Sulaiman (Saliamono soste) yra 4 įrašai:

Šios kolonos statytojas yra Bihishti Zargar, 54 m.

Khwaja Rukun sūnus iš Murdžano pastatė šią koloną.

Tuo metu Yuz Asaf sakė savo pranašystes, 54 m.

Jis yra Jėzus, Izraelio vaikų pranašas.

 Tomą, vieną savo mokinių, Jėzus pasiuntęs į Indiją ieškoti dingusių hebrajų genčių. Jo kelionės aprašytos 1 a. apokrifinėje „Acta Thomae“. Ten minimos vestuvės Taxila mieste, kuriose dalyvavo ir Jėzus (tai keli metai po nukryžiavimo). Kai kurie mokslininkai Tomą tapatina su Ba`badu, kiti sako, kad Tomas buvo pasakojimų apie Yuz Asaf šaltinis.

„BhaviŠya Maha Purana“ fragmento vertimas:

Šalivahana, Vikramadžito anūkas, atėjo į valdžią. Jis sutriuškino kinų, partiečių, skitų ir baktriečių užpuldinėjusias ordas. Jis nustatė sieną tarp arijų ir svetimųjų ir liepė tiems išsikelti į kitą Indo krantą. Vieną dieną, Šalivahana, Šakų karalius, pasiekė snieguotą kalną. Ten, hunų krašte, galingasis valdovas rado dailų vyrą, sėdintį kalne. Jis buvo baltos odos ir vilkėjo baltais drabužiais. Karalius paklausė šventojo vyro: „Kas esi?“ Tasai atsakė:

„Žinai, vadina Dievo sūnumi [Išaputra], pagimdytas nekaltos mergelės, skleidžiantis mokymus netikintiesiems [mlekcha], kuris sako tiesą“.

Tada karalius jo klausė: „Apie kokius mokymus kalbi?“

Tasai atsakė: „Satya jugos, Aukso amžiaus, pabaigoje, ištvirkusiame netikinčių krašte apsireiškiau kaip Mesijas [Mesiha]. O barbarams [dasams] baisia forma apsireiškė deivė Išamasi. Aš buvau priešpastatytas jai ir gavau Mesijaus gobtuvą [Mesiha-tva]. Klausyk, o karaliau, aš netikintiems daviau tikėjimą ([dharma]. Po dvasios ir nešvaraus kūno išvalymo ir ieškodamas prieglobsčio ‘Naigama’ maldose, žmogus pasieks Amžinojo pašlovinimą… Per tiesą, meditaciją ir dvasios atsinaujinimą, žmogus ras kelią pas Iša [Dievą, gal aliuzija į Isa-Jėzų?], įsikūrusį centre Šviesos, išliekančios pastovia kaip Saulė, ir visiems laikams panaikins laikinus dalykus. Taip Išamasi buvo pašalinta, o Iša (Kristaus sąmonė?) atskleista širdyje, kaip tyra ir malonės pripildyta laimė; o aš pavadintas Iša-Masiha.“

–

SATYÂT NÂSTI PARO DHARMAH – Nėra aukštesnės Priedermės už Suvokimą.

 www.yogi.lt